Lietuvos banko duomenimis, per tris 2022 m. ketvirčius naujos savanoriško sveikatos draudimo įmokos jau viršijo 52 mln. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., išaugo 42,8 proc. Per tris šių metų ketvirčius naujų savanoriško sveikatos draudimo sutarčių pasirašyta dvigubai daugiau nei praėjusiais metais – 5692, iš jų 3042 sudarytos su darbdaviais, o 2650 – su gyventojais. Draudimo išmokos taip pat augo ir per šį laikotarpį sudarė daugiau nei 36 mln. eurų. Įmonių darbuotojams, kuriuos draudžia darbdaviai, per šį laikotarpį suteikta paslaugų už 34,9 mln. eurų, o savarankiškai apsidraudusiems gyventojams – už 1,26 mln. eurų.
Ekspertai vieningai sutaria: pagrindinė to priežastis - žmonės nebenori laukti ilgose eilėse pas medikus nemokamų gydymo paslaugų, kurias apmoka valstybė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Ypač dėl emocinės pagalbos, kuri reikalinga kuo greičiau, pažymima pranešime spaudai.
Draudimo tarpininkų bendrovės „Legator“ motyvavimo programų skyriaus vadovės, draudimo ekspertės Jolantos Tomaševič teigimu, nuo koronaviruso pandemijos pradžios stebime augantį privačių psichologų ir psichiatrų paslaugų poreikį, nes pas juos gyventojai gali patekti greičiau, nei valstybinėse gydymo įstaigose.
„Tai - viena iš priežasčių, kodėl populiarėja savanoriškas sveikatos draudimas. Valstybinių medicinos paslaugų pasiekiamumas vis mažėja, gauti reikiamus siuntimus pas gydytojus užtrunka, eilės pas specialistus siekia kelis mėnesius. Sveikatos sutrikimų negalime suplanuoti, ypač tiksliai numatyti, kiek kainuos gydymas. Tad sveikatos draudimas garantuoja papildomas sveikatos priežiūros paslaugas ne tik ligos atvejais, bet ir padeda patekti greičiau pas būtinus specialistus, norintiems pasirūpinti geresne emocine sveikata, o šios srities specialistus rinktis iš plataus paslaugų teikėjų rato. Be to, ir drausdamiesi klientai prašo, jog šių specialistų paslaugos patektų į paslaugų paketą“, – sako J. Tomaševič
Pasak jos, reaguodami į gyventojų poreikius, draudimo ekspertai nuolat tobulina sveikatos draudimo produktus, tad jie vis labiau išplečiami ne tik galimybe patekti pas psichologus ar psichiatrus, bet ir kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, odontologija, skiepais, ligų profilaktika, reabilitacija.
„Tendencijos rodo, kad ekonominiams iššūkiams didinant stresą žmonių kasdienybėje, įmonių darbuotojams suteikiamas papildomas sveikatos draudimas įgyja vis didesnę reikšmę. Įmonės apdraudžia darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, nes rūpinasi jų finansine gerove, emocine bei fizine sveikata. Sveikatos draudimo kompensuojamos gydymo paslaugos yra ne tik svarbi darbuotojo skatinamoji priemonė, bet ir labai praktiška – pavyzdžiui, leidžia po ligos greičiau grįžti į darbą“, – sako J. Tomaševič.
Europos Sąjungos (ES) statistikos departamento (Eurostat) duomenimis, 2022 m. rugsėjį sveikatos draudimo kainos Lietuvoje augo kiek mažiau nei per visą pusmetį. Lyginant šių metų rugsėjį su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais, sveikatos draudimo kainos Lietuvoje išaugo 5,3 proc. ir mūsų šalis yra 3-ioje vietoje, pagal šio draudimo brangimą. Daugiausiai – 10,6 proc. – sveikatos draudimo įkainiai augo Kroatijoje ir 6,6, proc. Ispanijoje bei Belgijoje.
2021 m. vidutinis metinis sveikatos draudimo paslaugų kainų augimas Lietuvoje siekė 4,5 proc., 2022 m. sausį-rugsėjį jis brango 5 proc., o augimo pikas pasiektas 2022 m. birželį ir liepą, kai fiksuotas 7,6 proc. metinis šio draudimo paslaugų kainų didėjimas, rodo Eurostat duomenys.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad sveikatos draudimo paslaugų kainos ūgtelti gali dar kurį laiką. Vien dėl to, kad energetikos rinkos situacija Europoje lieka nestabili - įprastai tokie dalykai, kaip energetikos kainų augimas persimeta į įvairių prekių ir paslaugų kainų segmentus ne iš karto, o per kelis mėnesius.
„Sveikatos draudimo įkainių augimui Lietuvoje daugiausiai įtakos turi išorės veiksniai – tai pakilusios energetikos kainos visoje Europoje, dėl kurių išaugo ir sveikatos paslaugų tiekėjų kaštai. Tai užkėlė ir sveikatos draudimo kainas. Žinoma, su tuo susiję ir vidaus veiksniai. Pavyzdžiui, atlyginimų sveikatos sektoriuje augimas, kas kelia sveikatos įstaigų kaštus ir sveikatos draudimo įkainius. Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąjį 2022 m. pusmetį vidutinis atlyginimas sveikatos priežiūros sistemoje išaugo 8,4 proc.“, – sako ekonomistas A. Izgorodinas.