Psichoterapeuto Vitalijaus Žuko teigimu, apie intymias problemas daugumai vyrų ir moterų kalbėti vis dar yra itin sudėtinga: „Seksualinis gyvenimas yra labai svarbus, ir niekas nenori parodyti, kad šioje srityje yra pažeidžiamas.“
Dar sunkiau priimti sprendimą apie tai pasikalbėti psichoterapeuto kabinete, todėl į specialistą dažniausiai kreipiasi tik brandžios poros ar šeimos, ilgą laiką jaučiančios nepasitenkinimą savo intymiu gyvenimu. Tiesa, problemos, kurias tenka spręsti su psichoterapeutu, dažniausiai būna psichoseksualinio pobūdžio, t. y. susiformavusios dar ankstyvoje vaikystėje, rašoma „Benu“ vaistinės žurnale „Laikas sau“.
„Už partnerystės problemų, seksualinio neatitikimo slypi giluminiai dalykai, traumos ir asmeninės psichologinės problemos, tad specialistui tenka įsigilinti į abu žmones. Vienas iš svarbiausių faktorių – psichoseksualinis vystymasis, kurį mes bene visi išgyvenę ne visai sėkmingai. Liekamieji reiškiniai išlenda poros santykiuose“, – teigia psichoterapeutas.
Sprendimas prasideda nuo pokalbio
Nepaisant patirčių, kurių negalime pakeisti, nėra problemų, kurių negalėtų išspręsti pora, norinti ir dedanti pastangas tam, kad vienas kitą suprastų. „Aišku, yra ir biologinių procesų – hormonų gamybos intensyvumas taip pat lemia lytinį temperamentą. Jis poroje gali skirtis būtent dėl genetinės įtakos. Vis dėlto svarbiausias ir didžiausios įtakos santykiams turi poros tarpusavio bendravimas. Jeigu vidinio nuoširdaus poreikio ne tik imti, bet ir duoti nėra, skirti daug energijos santykiams, spręsti problemas tampa sudėtinga. Ir priešingai – jeigu norima stengtis, tai kokybiški santykiai galimi net esant dideliam temperamentų skirtumui“, – įsitikinęs V. Žukas.
Specialisto teigimu, seksualinis temperamentas gali būti skirstomas į tris grupes – žemą, vidutinį ir aukštą. Jeigu poroje jie skirtingi, balansą galima pasiekti harmoningo bendravimo keliu. „Tas, kuris turi ryškesnį seksualinį temperamentą, turėtų sumažinti „apsukas“, o kitas – truputį padidinti. Tada pasiekiamas aukso viduriukas“, – teigia seksologas.
Svarbiausia – nebėgti nuo problemos ir gebėti ją įvardinti. „Brandi meilė poroje ateina po 10–15 buvimo kartu metų. Emociniai ryšiai yra svarbiausias porą jungiantis saitas. Tačiau jeigu pora nesprendžia pasąmoninių konfliktų, ilgainiui atitolsta – arba išsiskiria, arba gyvena dviese, bet vienatvėje“, – pažymi V. Žukas.
Pažinti save ir savo antrąją pusę
Kai apie problemas nekalbama arba kalbama ne laiku ir ne vietoje – tai priežastis, dėl kurios santykiai neatlaiko didesnių išbandymų. „Dažnai moterys nedrįsta įvardyti, kad nepatiria orgazmo arba jį imituoja, o vyras to nesupranta ir gyvenama apgaudinėjant. Anksčiau ar vėliau tai virs konfliktu.“
Kodėl moterys nepatiria orgazmo? „Priežasčių yra įvairių, bet gana dažnai tai būna per trumpas aktas. Moteris susijaudina, bet viskas tuoj baigiasi ir ji lieka susijaudinimo būsenos. Tada ji bando sublimuoti ar masturbuotis nuėjusi į vonią. Dėl nebylystės komplekso abu tyli, nors poroje vienas ar net abu nėra patenkinti“, – atsako psichoterapeutas.
Vis dėlto išeitis yra net ir tuo atveju, jei pokalbis mezgasi sunkiai. „Svarbu vystyti tai, ką mes, psichoterapeutai, šiandien vadiname erotiniu intelektu. Tai ne tik žinios ir domėjimasis apie seksą plačiąja prasme, bet ir savęs, ir savo partnerio pažinimas – gebėti suprasti kito žmogaus jausmus, įsijausti į jo vaidmenį, suvokti, kas jį jaudina, kaip jis nori būti glamonėjamas ir t. t.“
Galbūt intymų gyvenimą galėtų pagyvinti naujovės? Tik ar dažnas joms ryžtasi? „Jeigu poros santykiai yra kokybiški, tada atsiranda vietos ir eksperimentams, ir improvizacijoms. Nėra neišsprendžiamų problemų, jeigu norima vystyti santykius ir stengiamasi juos išsaugoti“, – apibendrina psichoterapeutas.
Psichoterapeutas apie erotinį intelektą: kas tai yra ir kodėl tai svarbu sėkmingiems santykiams?