Revoliucinis atradimas: apgavę smegenis, suvalgysime mažiau

Visai gali būti, kad yra būdas vien minties galia atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tereikia žinoti, kaip tai padaryti, rašo BBC. Ericas Robinsonas teigia turįs neįtikėtiną ginklą prieš antsvorį. Smagiausia, kad jį turi ir kiekvienas iš mūsų, tik greičiausiai juo nesinaudoja – kalbame apie mūsų atmintį.

Dietos besilaikantys žmonės neretai jaučiasi taip, tarsi kovotų su savo skrandžiais, tačiau tokie psichologai kaip E. Robinsonas mano, kad apetitas – mūsų proto veiklos rezultatas. 

„Atlikta nemažai tyrimų, atskleidusių, kad subtilūs psichologiniai veiksniai gali lemti, kiek ir ko mes suvalgome, tačiau patys žmonės apie tokią minčių galią žino labai nedaug ir tuo nesinaudoja“, – teigia E. Robinsonas. 

Jeigu jis teisus, kaip tai veikia? Iš dalies šią idėją pasufleravo itin prastą atmintį turintys žmonės – asmenys, sergantys vadinamąja anterogradine amnezija. Su jais galima įsitraukti į ilgą įdomią diskusiją, tačiau, praėjus vos 20 minučių, jie nebeturės žalio supratimo, kas jūs ir ko iš jų norite.

„Jiems kažkas nutinka. Praeina 20 minučių, ir jie nieko nebeprisimena“, – pasakoja Liverpulio universitete dirbantis E. Robinsonas. 

Misija įmanoma: apgauti savo smegenis

Ta pati taisyklė galioja ir suvalgytam maistui. Viename iš svarbiausių tyrimų šia tema dalyvavo vienas buvęs muzikantas ir buvęs bankininkas. Abu po Herpes infekcijos (liga pažeidė jų smegenų dalį, atsakingą už prisiminimus) susirgo anterogradine amnezija. 

Pirmiausia jiems buvo pasiūlyta pyrago ir sumuštinių – vyrai prisivalgė, kiek tilpo. Lėkštės buvo nuneštos – grąžintos po 15 minučių, vėl prikrautos gardėsių. Nors sveiki tyrimo dalyviai nauju daviniu ir nesusižavėjo, nes jautėsi sotūs, amnezija sergantys dalyviai noriai vaišinosi. 

„Jie paprasčiausiai pamiršo, kada valgė paskutinį kartą, todėl, sulaukę antro pasiūlymo užkąsti, mielai pasivaišino“, – teigia tyrimo autorius iš Oksfordo universiteto Glynas Humphreysas. 

Nors pasižymėjo itin prasta atmintimi, amnezija sergantieji suprato, ką valgė. Antrame eksperimento etape jų buvo paprašyta ragauti įvairių patiekalų. Tada sekė trumpa pertraukėlė ir prašyta paragauti maisto iš naujų lėkščių. Dauguma žmonių siekia skonių įvairovės, todėl antrą kartą rinkosi neragautus produktus ir patiekalus – šis fenomenas vadinamas sensoriniu sotumu.

Kaip ir sveiki žmonės, amnezija sergantieji antrą kartą neskubėjo rinktis tų pačių skonių, nors ir teigė neprisimeną, ką valgė prieš tai. Pakitęs jų pasirinkimas leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų problemų su sensoriniu maisto apdorojimu jie neturi – tiesiog negali susidaryti išsamių sąmoningų prisiminimų apie maistą. Tai reiškia, kad jie jaučia alkį, nors ką tik valgė. 

Galima įtarti, kad sveikos smegenys pakankamai supratingos išsiaiškinti, kada valgėte, tačiau neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad jas galima gana lengvai apgauti. Verta prisiminti Jeffo Brunstromo iš Bristolio universiteto atliktą eksperimentą. 

Savanoriai manė, kad jiems skirta labai paprasta užduotis – suvalgyti dubenį sriubos. Triukas tas, kad iš dubens, dalyviams nematant, per paslėptą vamzdelį jo dugne mokslininkas galėjo įpilti daugiau sriubos. Paaiškėjo, kad suvalgytos sriubos kiekis priklausė tik nuo dubens dydžio – ar jis buvo didelis, ar mažas, o ne nuo to, kiek sriubos jame buvo. Šio eksperimento rezultatai taip pat sumenkina įsitikimą, kad alkį kontroliuoja hormonai. 

„Tikrai nenoriu pasakyti, kad hormonai nesvarbūs, tačiau smegenų vaidmuo taip pat labai svarbus“, – sakė J. Brunstromas. 

Šis teiginys labai aktualus šiandieniniame kontekste. Dauguma žmonių pietauja tiesiog darbe, prie kompiuterio, o vakarieniauja prie televizoriaus ar nešiojamojo kompiuterio, iš rankų nepaleisdami išmaniojo telefono. Tokia pašalinė veikla neigiamai veikia atmintį, pamirštama, ką ir kiek suvalgėme. 

Pavyzdžiui, J. Brunstromas prašė eksperimento dalyvių valgyti žaidžiant kortomis. Vėliau jiems buvo sunku prisiminti, ką valgė. Be to, tą pačią dieną jie daugiau užkandžiavo. 

Atidesnis valgymas malonumo nesumažins

Dėl šios priežasties mokslininkai šiuo metu ieško būdų, kaip priversti smegenis geriau prisiminti maistą. E. Robinsonas neseniai atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, ar įmanoma valgio metu paleidus konkretų įrašą priversti antsvorio turinčias moteris valgyti sumuštinius su kumpiu šiek tiek kitaip. 

Instrukcijos buvo labai paprastos: 3 minučių vaizdo klipe jų buvo prašoma sutelkti dėmesį į jutiminę maisto patirtį – vaizdą, skonį ir kvapą. Kontrolinė grupė sumuštinius valgė skambant gegutės kukavimui. Kaip ir tikėjosi mokslininkas, moterys, kurių paprašyta pajusti maistą, vėliau apie jį galėjo daugiau papasakoti, o po trijų valandų valgė mažiau – suvartojo 30 proc. mažiau kalorijų. 

Nors šis būdas gali būti priimtinas tikrai ne visiems, E. Robinsonas turi ir daugiau sumanymų. Jis atliko dar vieną įdomų eksperimentą – prašė žmonių sąmoningai įsiminti, ką jie šiandien valgė. Panašu, kad šis pratimas padėjo jiems suvalgyti mažiau. 

Padėti gali ir jūsų fantazija: mokslininkų iš Pensilvanijos komanda išsiaiškino, kad vizualiai įsivaizduodami trokštamą maistą, galite pergudrauti savo smegenis, kad jūs iš tikrųjų jau ragavote šio patiekalo. Taip pavyks sumažinti alkį ir suvalgyti mažiau. Šiuo metu E. Robinsonas kuria programėlę, padėsiančią žmonėms prisiminti, ką jie suvalgė per dieną. 

Nepaisant visų šių pastangų, mokslininkas pabrėžia, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, padėsiančių išsiaiškinti, ar tikrai smegenys gali išspręsti antsvorio ir nutukimo problemas. Jis taip pat baiminasi, kad žmonėms tokios strategijos gali pasirodyti varginančios – kas kartą valgant, klausytis įrašo tikrai pabos. 

Džiugina tai, kad „atidesnis valgymas“ tikrai nesumažina asmens valgant patiriamo malonumo. Greičiau jau priešingai – toks valgymas teikia daugiau džiaugsmo, pastebima tai, kas kitu atveju gali likti neįvertinta. 

„Nieko stebėtino, kad mėgavimasis maistu – geras dalykas“, – šypsosi E. Robinsonas.

Paaiškėjus, kad tokie žaidimai su atmintimi tikrai veikia, norintiems sulieknėti bus pasiūlyta puiki programa, kurios esmė – mėgavimasis maistu. Be jokių abejonių tai būtų pats maloniausias kovos su nereikalingais kilogramais variantas.