– Katalonijos universitete (Ispanija) baigėte Santuokos, šeimos ir vaikų ugdymo podiplominių studijų programą. Ar galima išmokti sėkmingos šeimos kūrimo paslapčių?
– Studijas Katalonijos universitete pasirinkau todėl, kad gimus vaikams, ko gero, kaip ir daugelis moterų, pradėjau domėtis šeimos psichologija. Be to, Šeimų universitete, kuriame savanoriauju jau 7 m., pasiryžau moderuoti „Santuokinės meilės jam ir jai“ kursą. Norint jį moderuoti, Tarptautinė šeimos augimo federacija (IFFD) yra iškėlusi reikalavimą baigti šią programą.
Baigusi supratau, kodėl. Kursas suteikė pamatinių žinių apie šeimą, vaikų ugdymą, be jų sunku suprasti, kodėl santuoka sudaroma visam gyvenimui, kodėl ji yra tarp vyro ir moters, kodėl šeima yra bendruomenės ir valstybės pamatas. Žydų, indų kultūrose šeimos pagrindų mokoma, todėl žmonių santuokos laimingesnės, mažiau skyrybų. Sėkmingos šeimos paslapčių galima išmokti suvokiant, kas yra žmogus, kokie jo dvasiniai poreikiai, ir praktikuojant įgytas žinias savo šeimoje.
– Jūsų šeima didelė: su vyru Pauliumi auginate 3 vaikus, turite ne tik teorinės patirties. Ar naudojate įgytas žinias?
– Kursas, kurį mokiausi, nustebino, jame informacija buvo pateikta nuosekliai, viskas buvo praktiška. Šeimos, vaikų ugdymo klausimus nagrinėjo Aristotelis, Tomas Akvinietis, apie juos mokomės Lietuvos universitetuose, bet tik teoriją. Gaila, kad kai kurie kūriniai nėra išversti į lietuvių kalbą arba išverstos tik jų dalys (pavyzdžiui, Aristotelio „Nikomacho etika“, kurioje itin daug praktinių žinių apie charakterio ugdymą, tai labai naudinga ugdant vaikus). Gavusi daug praktinių žinių, iškart pradėjau jas taikyti savo šeimoje. Kilo noras pasidalyti gautomis žiniomis, todėl pradėjau organizuoti seminarus mamoms, šeimoms. Su vyru paruošėme ir skaitėme seminarą sutuoktiniams „Kaip išlikti laimingiems santuokoje?“
– Gilinantis į poros santykių problematiką, kur daugiausia kyla problemų?
– Kad ir kaip atrodytų keista, sunkiausia šeimoje yra susikalbėti. Mums atrodo, kad kalbamės apie viena, bet mūsų pokalbį su sutuoktiniu veikia daug povandeninių srovių: kas mums tą dieną nutiko, kodėl nesutarėme anksčiau, kas mums nutiko vaikystėje. Bendraujant svarbu galvoti ne tik apie tai, ką sakome, bet ir kodėl taip sakome. Tai vadinama metakomunikacija. Meta graikiškai reiškia virš. Kalbėdamiesi turime analizuoti savo emocijas ir patys suprasti, ką norime pasakyti.
Metakomunikacija padeda gerinti santykius: supranti pykstanti ne dėl vyro blogo poelgio, o todėl, kad darbe susipykai su vadovu, nespėjai atlikti suplanuotų darbų arba todėl, kad vyras kadaise nepasitaręs su tavimi priėmė sprendimą, o tu tebejauti nuoskaudą. Pagalvoję apie klausimą kodėl, galime išvengti nereikalingų ginčų šeimoje. Geresnis susikalbėjimas su sutuoktiniu suteikia laimės pojūtį, nes mažiau konfliktuojame.
– Ar tai leidžia išlaikyti puikius santykius ilgametėje santuokoje? Ar metakomunikacija padeda atgaivinti atšalusį tarpusavio ryšį?
– Ilgamečiai sutuoktiniai daro tas pačias klaidas, kaip ir neseniai susituokusios šeimos. Pavyzdžiui, moteris kaltina vyrą, kad šis „niekada nepadaro, ko ji prašo“, nors iš tiesų širsta, kad vyras seniai su ja niekur neišėjo, nerodo jai dėmesio, kad tarp jų neliko intymumo. Jei ji suprastų savo poreikius ir ramiai išsakytų juos sutuoktiniui, šio ginčo nebūtų. Vyro reakcija į tokį moters puolimą visada bus gynyba ir jų pokalbis nebus vaisingas: neišsprendus problemos, toliau kaupsis nuoskaudos. Jei jie ramiai, atvirai pasikalbėtų, kas jiems netinka, galėtų priimti sprendimus ir būti laimingesni. Metakomunikacija gali padėti įvairaus amžiaus poroms.
– Įvardykite didžiausią savo atradimą, kai studijavote santuokinės meilės kursą, dirbote ir mokėtės Šeimų universitete?
– Labiausiai nustebino tai, kad šeimoje svarbiausia – ne vaikai, bet... tavo sutuoktinis! Mums, moterims, gimus vaikams, dažniausiai atrodo, kad jie – svarbiausi. Tada pamirštame vyrą, nustojame eiti į pasimatymus. Rutina, vaikų auginimo sunkumai vis labiau skiria porą ir pradeda klibėti šeimos pamatai. Lietuvės dažnai sako: „Man vyras kaip mažas vaikas.“ Lektoriai iš Ispanijos sako kitaip: savo vyrui turite skirti tiek dėmesio, tarsi jis būtų mažiausias jūsų vaikas. Tiesa, ne kaip vaikui, o kaip savo gyvenimo meilei, savo partneriui. Jei jį pamiršite, jūsų vaikai neteks tėvo. Ar to norite?
Šeimų universiteto saviugdos užsiėmimuose poros nekalba apie savo problemas, jos diskutuoja apie konkrečią šeimos situaciją, apie kurią turi paskaityti prieš susitikimą (tai vadinama atvejo analize, mokomasi kaip verslo arba teisės mokyklose). Diskutuodami su šeimomis pamatėme, kad vaikų ugdymas pirmiausia prasideda nuo sutuoktinių bendro sutarimo, nuo jų santykių darnos ir pavyzdžio vaikams.
– Dabartinėje visuomenėje kritikuojamas šeimos modelis, sakoma, kad jis senamadiškas. Ar šeima dar turi prasmę?
– Remiantis antropologija, esame socialios būtybės, realizuojančios save tik per santykius su kitais žmonėmis. Taip tobulėjame kaip asmenybės, kitaip tariant, dvasiškai. Žmogus negali augti vienas. Šeima yra pirminė bendradarbiavimo fazė. Iš šeimų susikuria bendruomenė, tada atsiranda valstybė. Žmogus, nemokantis bendrauti šeimoje, turi problemų ir visuomenėje. Šeima yra ideali terpė ugdyti vaikus.
Moteris ir vyras – skirtingos būtybės ir fiziologiškai, ir psichologiškai, todėl suteikia savo atžalai skirtingus dalykus, jie abu vaikams yra nepamainomai svarbūs. Šeimoje tobuliname bendravimo įgūdžius, kurie mums reikalingi sėkmingai veiklai visuomeninėje veikloje – moksluose, karjeroje. Šeima kyla iš žmogaus prigimties, todėl ji negali pasenti. Tai – destruktyvus požiūris, neigiantis patį žmogų, jo esybę. Jis labai naudingas vartotojų visuomenėje, gal todėl jį taip eskaluoja. Nelaimingas žmogus santykių spragas visada linkęs užpildyti daiktais.
– Kokia yra gerų santykių su sutuoktiniu paslaptis?
– Man patiko vieno lektoriaus išsakyta mintis, kuo skiriasi gyvenimas susituokus nuo gyvenimo susidėjus? Gyvenantys susidėję nori gyventi kartu ir kad sutuoktinis padarytų juos laimingus. Tie, kurie gyvena susituokę, siekia laimingą padaryti savo sutuoktinį. Laimė – keistas dalykas. Pasirodo, žmogus laimingesnis yra ne tada, kai gauna, bet tada, kai duoda. Pagalvokite, kas jus labiau džiugina: ar kai gaunate dovaną, ar kai stebite artimojo veidą, kai šis išpakuoja jūsų dovanotą dovaną?
Aušrinės Černiauskienės patarimai šeimai, norinčiai pagerinti santykius
Kasdien po vakarienės paprašykite vaikų išeiti ir 10–15 min. skirkite vienas kitam.
Nors kartą per savaitę išeikite dviese, be vaikų, į kiną, pasportuoti ar į kavinę.
Prisiminkite senus laikus ir pabūkite ten, kur lankėtės, kai buvote įsimylėję. Tai atgaivina jausmus.
Auklėmis įdarbinkite senelius, gimines, kaimynus. Nebijokite – tai bus naudinga ne tik jums, bet ir jūsų vaikams.
Kasdien pasakykite sutuoktiniui 3 pagyrimus. Tai stebuklingai veikia tarpusavio santykius!