Minint Rugsėjo 27-ąją – Lietuvos socialinių darbuotojų dieną – Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistai dalinasi svarbiausiomis mintimis apie šios profesijos misiją psichiatrijos srityje.
Nuo pagalbos darbinantis iki pagalbos ieškant būsto
Pagrindinė socialinių darbuotojų funkcija psichiatrijos ligoninėse – užtikrinti tęstines paslaugas iš socialinės pusės, tai reiškia, padėti pacientui rasti reikiamą, su psichosocialine gerove susijusią pagalbą jau už ligoninės ribų.
Kaip viskas vyksta? Socialiniam darbuotojui kartu su gydytoju psichiatru aptarus paciento gydymo viziją, parengiamas individualus pagalbos pacientui planas, kuriame numatyta ir psichosocialinės pagalbos dalis. „Labai svarbūs du momentai: pirmasis – suteikti pacientui informaciją apie pagalbos galimybes, antrasis – padėti šią pagalbą gauti“, – sako Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės socialinė darbuotoja Loreta Nalivaikienė.
L. Nalivaikienė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis teikiant pagalbą – labai individualus.
„Teikiame informaciją apie socialines paslaugas namuose, padedame pradėti profesinę reabilitaciją, nukreipiame į savipagalbos grupes bendruomenėse bei reabilitaciją dėl priklausomybių, parūpiname tęstinę pagalbą po suicido bandymų.
Taip pat vis dar labai daug pacientų nežino apie galimybę tęsti gydymą Dienos stacionare ar Psichikos sveikatos centre savo mieste ar miestelyje, o neįgaliesiems neretai trūksta informacijos apie augančias įdarbinimo galimybes bei specialius profesinius mokymus. Taip pat norėčiau akcentuoti Apsaugoto būsto programą – tai galimybė rasti būstą tiems, kurie nebeturi, kur gyventi. Na, o vilniečiams rekomenduočiau pasidomėti įvairiomis Visuomenės sveikatos biuro rengiamomis programomis“, – sako Loreta Nalivaikienė.
Socialinės paslaugos tikrai ne tik asocialiems
Nors neretai daugelis mano, kad socialinės paslaugos reikalingos tik asocialiems, savimi pasirūpinti negalintiems asmenims, socialiniai darbuotojai pastebi, kad psichikos sveikatos sritis yra būtent ta sritis, kur šios pagalbos gali prireikti kiekvienam.
„Dėl psichikos ligos net aukščiausio išsilavinimo ar aukščiausias pajamas gaunantiems asmenims gali tapti sunku išlikti profesinėje srityje, tvarkyti finansus, net pasirūpinti buitimi – jei liga užsitęsusi, tai gali atvesti į rimtus akligatvius. Kai kas sakytų: kodėl negali padėti artimieji, bet vėlgi – dėl psichikos sutrikimų, o tiksliau – dėl psichikos sveikatos stigmos neretai pacientų santykiai su artimaisiais būna pašliję: jie būna vieniši, neretai ir apleisti pačių jiems brangiausių žmonių“, – pasakoja L. Nalivaikienė ir pabrėžia, kad kartais svarbia parama gali tapti ir tiesiog nuoširdus pokalbis ar pagalba perkant viešojo transporto bilietą.
„Net esant nesunkiam psichikos sutrikimui, tarkime, tai pačiai depresijai ar nerimo sutrikimui, pacientui gali būti sunku ar baisu pačiam užsiregistruoti, paskambinti, ieškoti informacijos apie tolimesnį gydymą, paramą, darbą ar būstą. Mes mielai padedame ir tokiose situacijoje: jei reikia, padrąsiname, padedame nusipirkti tarpmiestinio transporto bilietą ar pavežame iki reikiamo taško ligoninės transportu. Telefonu atsiliepiame ir po darbo valandų, stengiamės neatsukti nugaros tiems, kuriems jau tiek daug kartų atsuko kiti. Tai yra labai svarbu žmogui, kuris vėl bando pasitikėti pasauliu, žmonėmis ir kabintis į jį. Kažkuria prasme tampame pacientų angelais sargais“, – sako L. Nalivaikienė.