Prisiminkime I.Kanto teiginį apie laimę: „Užsitikrinti sau laimę yra pareiga, bet ir nekreipdami dėmesio į pareigą, visi žmonės jau savaime turi didžiulį vidinį norą būti laimingais, nes šioje idėjoje susijungia visi polinkiai.“ Kaip yra realybėje? Ko gero, nedaugelis iš mūsų pasakytų, kad jaučiasi laimingas. Egzistuoja daug nuomonių apie laimę ir apie jos vertinimą, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.
XXI a. laimės paieškos nesibaigia
Laimingi žmonės yra ne tik sveikesni ir ilgiau gyvena, jie atneša ekonomikai didesnę pridėtinę vertę, o valstybei juos išlaikyti kainuoja mažiau nei nelaimingų piliečių. Įvairiose šalyse atliekami tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip žmones padaryti laimingesnius ir kokie rodikliai lemia laimės pojūtį. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad programinės įrangos kūrėjai daug geriau sprendžia mąstymo užduotis, kai jie laimingesni. Per kitą tyrimą savanoriai per nustatytą laiką turėjo atlikti kuo daugiau matematinių užduočių, už jas jie buvo motyvuojami pinigais, nuotaikingu filmu arba nuobodžia TV programa. Tyrimas parodė, kad mokant finansinį atlygį per tą patį laiką matematinių užduočių atlikta vidutiniškai 10 proc. daugiau nei tada, kai buvo rodoma nuotaiką kelianti komedija.
Žiūrint nuobodžias programas užduočių atlikimo rezultatai buvo prastesni. Nors pinigai – vienas pagrindinių laimę skatinančių ekonominių rodiklių, ne viskas taip paprasta. Mokslininkai teigia, kad turint daugiau pinigų žmonės nesijaučia laimingesni. Atsiranda kitų norų ir nerealizuotų idėjų.
Pareigą būti laimingu kai kuriose šalyse imta įgyvendinti labai rimtai. Jungtiniuose Arabų Emiratuose įsteigta Laimės ministerija, o jos darbuotojai JAV universitetuose gilina žinias apie laimę. Tikimasi, kad laimės mokslas padės ministerijos darbuotojams padaryti laimingus visus ar bent jau daugelį šalies gyventojų. Vis dėlto laimės pojūtis yra individualus dalykas, kaip padėti daugumai?
Socialiniai tinklai tobulėja?
Vienas iš būdų galvoti apie šalies piliečių laimę – ieškoti viešųjų gėrybių, kuriomis būtų galima nemokamai naudotis visiems, nesunaudojant jų teikiamos naudos ir nesumažinant šių gėrybių kiekio. Žinoma, nesijaučiame kasdien laimingi vien dėl to, kad turime užtektinai švaraus vandens ir oro. Internetas ir socialiniai tinklai – neribota erdvė bendrauti, keistis duomenimis, surasti informaciją. Prieš 5 metus, daugelis žmonių nežinojo apie „Facebook“ ir „Twitter“, tik keletas įmonių naudojosi šiomis platformomis. Dabar beveik kiekvienas turi savo virtualų profilį.
Yra ištirta, kad socialiniai tinklai stipriai veikia žmogaus laimės jausmą. Kuo žmogus nelaimingesnis ir savimi mažiau pasitikintis, tuo jis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ir atvirkščiai – laimingi ir savimi pasitikintys žmonės neskiria arba mažai savo laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Vis plačiau kalbama apie patyčias internete (angl. cyberbullying ), kai interneto bendruomenė įsijungia į piktas diskusijas, peraugančias į įžeidinėjimus ir pasišaipymus. Įžeisti yra lengva, o išspręsti konfliktą – sunku. Jei grupėje užduosite patį nekalčiausią klausimą, visada atsiras tų, kurie sureaguos piktai ir sugadins jums nuotaiką.
Seniai įrodyta, kad rašytinės žinutės konfliktus sprendžia daug blogiau nei tiesioginis bendravimas, todėl milijonai žmonių vietoje tiesioginio kasdienio bendravimo renkasi keletą žinučių socialiniame tinkle.
Socialiniai tinklai taip pat nestovi vietoje – nuolat tobulina virtualiąją realybę, skirdami dėmesį estetikai ir saugumui. Dabar su draugais galima dalytis kokybiškesnėmis nuotraukomis ir vaizdo failais, o radus netinkamo turinio žinutes ar vaizdus pranešti administratoriui žinute.
Kontroliuoti žmonių pasitenkinimą gyvenimu yra sudėtinga misija, nes bendravimas vyksta ne realybėje, o internetinėje erdvėje. Laimės „pareigūnai“ siūlo būdus, kaip naudotis socialiniais tinklais neprarandant laimės.
Nesijaudinkite, jei turite mažai draugų virtualiame pasaulyje. Nesvarbu, kas jūs, kiek jums metų ir kokios jūsų pajamos, jei padvigubinsite savo realių draugų skaičių – būsite dvigubai laimingesnis, bet tai nesusiję su jūsų laime virtualiojoje erdvėje.
Jei turite įprotį pasyviai naršyti savo „Facebook“ pagrindinį puslapį – atsisakykite jo. Tyrimais nustatyta, kad daugelis žmonių, matydami draugų „rožinį gyvenimą“, jaučiasi prislėgti, menki ir nelaimingi. Geriau patys parašykite keletą žinučių savo paskyroje. Komentarų rašymas suteikia pasitikėjimą ir gerų emocijų.
Mažiau stebėkite į socialinį tinklalapį dedamas nuotraukas. Įvairių žmonių egzotiškų kelionių ar nuotykių nuotraukos dažnai yra tik noras pasididžiuoti prieš kitus, tai sukelia menkavertiškumo jausmą. Naršydami socialiniame tinkle, atkreipkite dėmesį į draugų, su kuriais bendraujate realiame pasaulyje, naujienas. Jų pranešimai gali būti šališki, bet dažniausiai jie skatina tobulėti ir yra palaikantys.
Neieškokite nemalonių vaizdų. Vienas iš būdų nuotaikai pakelti – susirasti juokingų vaizdelių su katėmis ar kitais gyvūnais. Jų „YouTube“ peržiūros yra didžiausios pasaulyje. Kuo daugiau žiūrėsite, tuo labiau įsitrauksite į šį procesą, sukeliantį jums gerų emocijų pliūpsnį.