Psichikos sveikata turėtų labiau būti mus vienijantis, o ne skaidantis veiksnys, ir kreipimasis pagalbos – kiekvieno iš mūsų teisė. Todėl spalio 10 d., minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė šių metų temą – „Psichikos sveikata – visuotinė žmogaus teisė“.
Kiekvienas žmogus, nepaisant jo išsilavinimo, amžiaus ar lyties, turi teisę į psichikos sveikatą: į prieinamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, į laisvę nepriklausomai priimti su sveikata susijusius sprendimus, būti apsaugotam nuo rizikos veiksnių ir priklausyti palaikančiai bendruomenei.
Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias, sunkumų stigmatizavimas būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, o moterys ir vyrai psichologinės pagalbos kreipiasi nevienodai dažnai.
Psichikos sveikatos sunkumų stigmą gilina visuomenėje vyraujantys mitai
Visuomenėje stigma dažnai susijusi su stereotipais, kurie atsiranda dėl nepakankamo supratimo, klaidingos informacijos apie psichikos sveikatą. Bendruomenės žinios apie psichikos sveikatos sutrikimus turi įtakos žmogaus sprendimui kreiptis psichologinės pagalbos.
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro 2023 m. atliktas tyrimas, nagrinėjantis psichikos sveikatą stigmatizuojančių nuostatų paplitimą visuomenėje, rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimą turinčiu žmogumi. Tokios situacijos priežastis gali būti visuomenės mitas, kad psichikos liga sergantys žmonės yra pavojingi, o prie šios stigmos gilinimo prisideda ir žiniasklaidos naujienos. Tyrimai rodo, kad psichikos ligomis sergantys žmonės dažniau tampa smurto aukomis nei smurtautojais, stigmatizavimas jiems kelia nerimą ir gali sustiprinti psichikos sutrikimus.
Žmonės gali stigmatizuoti ir priešiškai vertinti save dėl psichikos sveikatos sutrikimo, ėmęsi tikėti ir vadovautis stigmatizuojančiomis nuostatomis („esu pavojingas“, „dėl savo ligos niekada negalėsiu eiti svarbių pareigų“ ir pan.). Tai vadinama savistigma. Ji stiprina prastą savijautą, lemia delsimą kreiptis psichologinės pagalbos, nenorą pripažinti, kad specialistai gali padėti.
Pastebimas besikeičiantis jaunosios kartos požiūris į psichikos sveikatą
Psichikos sveikatos sunkumai gali pradėti formuotis ankstyvame amžiuje. Jaunam žmogui dažnai sunku suvokti, kas vyksta su jo kūnu ir emocijomis, jis gali būti užsisklendęs, stengtis problemas spręsti pats arba padedamas draugų.
2022 m. tyrimo duomenimis, 73 proc. jaunų žmonių, susidūrusių su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis psichologinę pagalbą. „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė teigia: „Telefoninių pokalbių metu dažniausiai aptariamos jaunų žmonių gyvenimo prasmės paieškos, santykiai su draugais, tėvais ir kitais artimaisiais. Pokalbiais internetu, kuriais emocinės paramos dažniau ieško jaunesni žmonės, diskutuojama apie savižalos ir savižudybės riziką, santykius su tėvais ir vienišumą.“
Internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai, forumai, tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai suteikia šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tai kartu prisideda prie psichikos sveikatos žinių didinimo, stigmos mažinimo, pokalbio su draugais ar artimaisiais užmezgimo, kelia diskusiją.
2023 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad 18–25 m. amžiaus respondentų nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus buvo labiau teigiamos ir mažiau stigmatizuojančios lyginant su visomis kitomis amžiaus grupėmis. Tam pritaria ir „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė: „Kadangi jauni žmonės vis daugiau kalba ir domisi savo psichikos sveikata, jiems prieinama daug šaltinių šiomis temomis (tai, žinoma, labai sveikintina), vis dėl to pasitaiko ir savidiagnozių. Tačiau mes manome, kad geriau žinoti daugiau, kreipti dėmesį į savo būseną nei į emocinius sunkumus numoti ranka.“
Su kokias psichologiniais sunkumais susiduria senjorai?
Senjorams vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus ir bandyti kreiptis pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau jaučia vienatvę ir socialinę atskirtį. Raudonojo Kryžiaus „Šiltų apsilankymų“ programos koordinatorė Paulina Steponavičiūtė teigia, kad savanoris kartais būna vienintelis žmogus, su kuriuo senjoras kalbasi, bendrauja ar išeina pasivaikščioti: „Kai kurie senjorai prieš susitikimą pasipuošia, ištraukia gražiausius puodelius ir vertina susitikimą kaip šventę. Vienišas žmogus neturi motyvacijos išeiti pasivaikščioti, nedrąsiai reaguoja į naujoves ir ilgainiui tampa apatiškesnis.“ Tokie jausmai gali prisidėti prie psichikos sveikatos sunkumų atsiradimo.
Susiduriama su problema, kad vos 7–11 proc. Lietuvos 60 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų yra aktyvūs visuomenėje. „Sidabrinės linijos“ steigėjas Marius Čiuželis kviečia senjorų situaciją vertinti empatiškai: „Kiekvienas galime įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, dar neseniai sukęsis aktyvioje profesinėje veikloje ir įvairiuose socialiniuose ratuose, o šiandien likęs atskirty, nes niekam nebereikia nei jo patirties, nei draugystės. Vienišumo jausmas tik dar labiau sustiprėja.“
PSO duomenimis, su psichikos sveikatos problemomis susiduria kas ketvirtas vyresnio amžiaus žmogus. Labiausiai paplitę vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimai yra depresija ir demencija. „Apatija ir depresija trukdo atlikti elementariausius dalykus: pasigaminti valgyti, susitvarkyti, pasirūpinti savo emocine sveikata“, – dalijasi Raudonojo Kryžiaus atstovė P. Steponavičiūtė. Dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos.
„Vyresnio amžiaus žmonės skeptiškai vertina profesionalią psichologinę pagalbą. Tikėtina, kad tai dar sovietmečio stigma, kai tam tikras medicinos bylos įrašas galėjo suvaržyti karjeros galimybes, kai buvo gaji nuostata, kad nesi vertas pagarbos, jei pats „nesusitvarkai“ su savo išgyvenimais. Tad net paskambinę į „Sidabrinę liniją“ su skaudžiausiais išgyvenimais senjorai kartais klausia: „Ar jūs ne psichologas? Ne? Tai gerai, tuomet pasikalbėkime“, – atvirauja M. Čiuželis ir priduria: – „Ne visiems pavyksta apsieiti be pagalbos, svarbiausia nejausti dėl to nevisavertiškumo. Didžiausia stiprybė – įvardyti problemą ir laiku priimti tinkamą pagalbą.“
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai pastebi, kad senjorai dažniau renkasi fizinę, o ne psichikos sveikatą stiprinančius užsiėmimus ar individualias psichologo konsultacijas.
Psichikos sveikatos stiprinimui ir socialiniai atskirčiai mažinti senjorai kviečiami dalyvauti „Socialiniame recepte“ – tai Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kultūros ministerijos iniciatyva, jungianti laisvalaikio pramogas ir edukaciją, kultūrą, bendruomeniškumo puoselėjimą.
Nors panaši dalis moterų ir vyrų susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais, moterys psichikos sveikatos stiprinimo paslaugomis naudojasi dažniau
2022 m. „Vilnius sveikiau“ atlikto Vilniaus miesto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad panaši moterų ir vyrų dalis susiduria su psichikos sveikatos sunkumais (moterys – 51,8 proc., vyrai – 46,1 proc.). Tai patvirtina ir „Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė: „Į mūsų centrą kreipiasi moterys ir vyrai, išgyvenantys tokias psichologines krizes kaip skyrybos, artimųjų netektis, santykių problemos, fizinis ir emocinis smurtas, savižudybė. Statistiniai duomenys nerodo, kad tam tikros problemos būtų labiau „moteriškos“ ar „vyriškos“, tiesiog moterys psichologinės pagalbos vis dar linkusios kreiptis dažniau.“ Jos dažniau naudojasi ir psichikos sveikatą stiprinančiomis paslaugomis, ir tai rodo mažesnę stigmą.
„Pagalbos moterims linijos“ programos Vilniuje vadovė Roberta Pauliuščenkaitė teigia: „2022 m. linijos savanorės atsiliepė į 25 973 skambučius, dalyvavo 1 094 pokalbiuose internetu ir atsakė į 502 elektroninius laiškus. Dažniausios pokalbių telefonu temos: santykiai, vienatvė ir psichikos sutrikimai. El. laiškuose ir pokalbiuose internetu dažniau pasitaiko smurto artimoje aplinkoje ir savižudybės temų.“
Deja, moterys vis dar sunkiai ieško emocinės pagalbos paslaugų, susidūrusios su jautriais iššūkiais: motinyste, psichologiniu ir seksualiniu smurtu, lyčių stereotipais. R. Pauliuščenkaitė tvirtina, kad visuomenėje vis dar tenka išgirsti dvejonių kreiptis pagalbos (nors jos iš tiesų reikia): „man dar nėra taip blogai, kad kreipčiausi“, ir padrąsina, kad nereikėtų laukti, kol bus „taip blogai“, ir kreiptis emocinės paramos net ir tada, kai tiesiog jaučiamės blogai: esame vieniši, liūdni, nelaimingi, neišgirsti ir panašiai.
„Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė taip pat teigia, kad moterims sunkiau kalbėti apie patirtą ar tebepatiriamą smurtą (fizinį, psichologinį), persileidimą, savižalą, su priklausomybėmis, psichikos ligomis susijusias problemas.
VšĮ „Vyrų krizių ir informacijos centras“ atstovas Donatas Nėnius pritaria, kad dažnai vyrų problemos, dėl kurių jie kreipiasi, yra panašios į moterų, tačiau išskiria šias: savirealizacijos profesinėje srityje stoka, pašliję darbo / verslo santykiai, taip pat įvairios netektys: skyrybos, darbo netekimas, verslo žlugimas. Vis dėlto akivaizdžiai išaugo vyrų noras pažinti save, gerinti savo savijautą, gebėti padėti sau sunkiose situacijose, taip pat disciplinos ir gyvensenos klausimai.
Į klausimą, ar tebevyrauja stereotipas, kad vyro kreipimasis psichologinės pagalbos yra silpnumo ženklas, A. Groblytė atsako: „Trečdalis į mūsų centrą besikreipiančių žmonių yra vyrai, tai tikrai nemaža dalis. Lyčių skirtumai šiuo atžvilgiu mažėja. Tačiau taip, prašyti pagalbos vyrams kartais sunkiau dėl nenoro pasirodyti pažeidžiamiems ir jautriems, tarsi tikras ir stiprus vyras negali toks būti. Bet jauni žmonės, taip pat ir vyrai, drąsiau kreipiasi pagalbos, ir tai rodo, kad visuomenės stereotipai keičiasi.“ D. Nėnius pritaria, kad šie stereotipai tikrai mažėja: „Jei kalbame apie klientus, jau retas sako, kad apskritai būtų sunku priimti sprendimą dėl kreipimosi pagalbos.“
Ar psichikos sveikata – visuotinė žmogaus teisė?
2021 m. Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtoje ataskaitoje apie teisę į psichikos sveikatą atkreipiamas dėmesys į tai, kad nepaisant įrodymų, jog psichikos sveikata yra neatsiejama nuo bendros asmens sveikatos, niekur pasaulyje pastaroji nėra lygiavertė fizinei sveikatai nei biudžeto, nei medicininio išsilavinimo ir praktikos požiūriu. PSO Psichikos sveikatos atlasas parodė, kad 2020 m. pasaulio šalių vyriausybės psichikos sveikatai vidutiniškai išleido kiek daugiau nei 2 proc. savo sveikatos biudžeto.
„Pagalbos moterims linijos“ programos Vilniuje vadovė yra įsitikinusi: „Kiekvienas žmogus, susidūręs su emociniais sunkumais, turi turėti galimybių gauti kokybišką pagalbą ir paslaugas. Tai užtikrinę prisidėtume prie psichikos sutrikimų stigmos mažinimo, normalizuotume pagalbos kreipimąsi ir skatintume pagarbaus santykio su kitu žmogumi kūrimą.“
„Krizių įveikimo centro“ psichologė psichoterapeutė apibendrina situaciją teigdama, kad psichologinė sveikata yra tokia pati svarbi kaip ir fizinė, ir priduria: „Kai žmogų ištinka krizė ar jis yra kitos sunkios psichologinės būklės, jis turėtų turėti teisę ir galimybių gauti greitą psichologinę pagalbą. Deja, psichologinė sveikata dar nėra prilyginama fizinei, todėl dėmesys pasauliniu mastu yra labai svarbus ir sveikintinas.“
Nepamirškime rūpintis savo prigimtine teise – psichikos sveikata. Susidūrę su sunkumais ieškokime ir kreipkimės pagalbos, nes teikiantieji šias paslaugas yra pasiruošę padėti kiekvienam visuomenės nariui.