Iš pradžių į tai neatkreipiamas ypatingas dėmesys. Manoma, kad gal tiesiog užrašo raidės per smulkios ar akys pavargo. Bet kuo toliau, tuo labiau regėjimas silpsta ir žmogus anksčiau ar vėliau atsiduria okulisto arba optometrininko kabinete. Ir tada išgirsta, kad jam – presbiopija, liaudyje vadinama amžine toliaregyste arba senatvine toliaregyste.
Kas yra ta amžinė toliaregystė ir ar įmanoma jos išvengti, portalui „Delfi“ sutiko papasakoti akių klinikos „Lirema“ optometrininkė Rasa Palevičienė.
Tai – ne liga, o natūralus procesas
Specialistė nepaguodė: presbiopija yra neišvengiama. Tai nėra liga. Tai – natūralus procesas. Presbiopija gresia visiems, įžengusiems į penktąją dešimtį.
„Ji prasideda dėl to, kad akyje esantis lęšiukas, kuris paprastai keičia savo formą tada, kada žiūrima iš arti, sensta.
Šio lęšiuko funkcija yra padidinti akies laužiamąją galią. Bet su metais jis standėja, darosi mažiau elastingu ir jau nebegali keisti formos, didinti laužiamosios galios, tad akis nebegali prisitaikyti matyti iš arti. Tada reikia pagalbos“, – paaiškino R. Palevičienė.