Tačiau dabar, kai augalinės kilmės mityba yra kaip niekada populiari, veganai kur kas dažniau sulaukia ne užuojautos, o sveikinimų – ir, veikiausiai, iš tokių pačių veganų. Dešimt savaičių pabuvusi vegane, galiu suprasti, kodėl, svetainėje independent.co.uk rašo Olivia Petter.
Prisipažinsiu: iš pradžių į šį reikalą žiūrėjau skeptiškai. Mėnesio trukmės išbandymai, kai ne veganai įsipareigoja mėnesį maitintis veganiškai, man atrodė pasmerkti parmezano ilgesiui ir svajonėms apie picą (jei dar neatspėjote, mane ir sūrį sieja ypatingas ryšys).
Nors iš pradžių maniau, kad neištversiu jau pirmosios dienos, dabar jau 10 savaičių maitinuosi tik augaliniu maistu ir artimiausiu metu neketinu atsisakyti tokios mitybos.
Leiskite paaiškinti.
Nors nelaikau savęs užkietėjusia vegane ir nefotografuoju savo patiekalų, dėl teigiamų pokyčių, kuriuos pastebėjau per tokį trumpą laiką, esu pasiryžusi eiti toliau.
Žinoma, aš ilgiuosi kelių neveganiškų produktų (juos nesunku atspėti), bet iš esmės fiziniai ir dvasiniai privalumai, kuriuos pastebėjau, gerokai nusveria kelias senosios mitybos pagundas.
Atidėjus šonan etinius ir aplinkosaugos privalumus, egzistuoja daugybė tyrimų, kurie yra patvirtinę veganiškos mitybos naudą sveikatai, įskaitant tai, kad ji sumažina širdies ligų riziką ir apsaugo nuo diabeto.
Štai ką pastebėjau, perėjusi prie veganiškos mitybos:
Iš naujo pamilau jogą
Perėjusi prie veganiško maisto, iš naujo atradau jogą. Vėlgi, nesu pasiekusi nušviesto „dvasinio“ lygio, kurį perša stereotipinis jogo – vegano vaizdinys. Tiesiog dabar mėgaujuosi lėtu ir atidžiu sportavimo būdu, kuris labai dera prie mano sąmoningo ir apgalvoto maitinimosi būdo.
Puikiai pradėjo funkcionuoti virškinimo sistema
Tyrimai rodo, kad veganai gali džiaugtis gera virškinimo sistemos sveikata, nes gauna daug skaidulų. Tai savo ruožtu mažina uždegiminius procesus ir pagerina virškinimo sveikatą. Tuo įsitikinau ir aš.
Nors nevalgau nei daugiau, nei mažiau, skaičiuojant pagal kalorijas, pastebėjau, kad mano organizmas bet kokį maistą suvirškina maždaug per valandą – nepaisant to, kaip greitai ar godžiai valgiau. Be to, tais kartais, kai tikrai prisikemšu šiek tiek daugiau, negu turėčiau (veganai taip pat yra žmonės), normali būklė sugrįžta labai greitai.
Jei anksčiau iš vakaro prisikimšus sunkaus maisto, kitą rytą jausdavau sunkumą, lydimą pasibjaurėjimo savimi kančių, tai dabar to nebenutinka.
Maža to, dabar nebesu išpampusi. Tai gera naujiena mano džinsams aukštu juosmeniu, kurie net didžiausio apsirijimo dienomis užsisega be jokių problemų.
Turiu daugiau energijos
„Ar nesijunti visą laiką nusilpusi?“, - kiekvienas neveganas klausia kiekvieno vegano.
Iš tikrųjų, ne. Žinoma, jei visą naktį iki 4 val. ryto būčiau šokusi klube, kitą dieną jausčiausi šiek tiek mieguista, nepaisant to, kokia yra mano mityba.
Tačiau didžiąją laiko dalį jaučiuosi turinti kur kas daugiau energijos negu tais laikais, kai valgydavau mėsą ir sūrį.
Pavyzdžiui, po vieno iš daugelio puodelių kapučino kavos manęs nebeištinka 16 valandos krizė, o daugumą rytų prabundu dar prieš žadintuvo signalą.
Mano oda tapo švaresnė
Buvau skaičiusi, kad taip gali nutikti, ir, jei atvirai, tuo netikėjau, kol po atostogų Jungtinėse Vasltijose grįžau į darbą. Tuo metu vegane buvau jau šešias savaites ir trys mano kolegės pagyrė mano „švytinčią“ veido odą.
Taigi pradėjau vaikščioti po biurą kaip savimi patenkinta, nedėmėta laputė, kokia esu dabar.
Išmokau „veganiškai" mėgautis maistu
Ach, humusas, pitos, riešutų sviestas... Kaip aš juos mėgstu! Tiesa, dar veganiškas šokoladas žaliavalgiams… Tačiau 8,99 svaro siekianti kaina meta tamsų šešėlį prekybininkams, kurie, regis, bando pasipelnyti iš „pažeidžiamų" ir „išalkusių" veganų.
Vos po kelių savaičių veganizmo supratau, kad yra daug būdų mėgautis augalinės kilmės patiekalais, nemokant išpūstų kainų ir susilaikant nuo greito maisto, kuris taip pat gali būti veganiškas (pavyzdžiui, gruzdintos bulvytės).
Iš tirkųjų egzistuoja gausybė skanių veganiškų patiekalų, kurie yra draugiški tiek jūsų piniginei, tiek juosmens apimčiai, jei vartojami saikingai.
Taigi, jei neseniai tapote veganu ir patekote į socialinį Sibirą, kuriame žmonės teisia, lieja panieką ir moko, koks turėtų ar neturėtų būti veganiškas maistas, atminkite, kad jūsų tapatybės nenulemia jūsų mityba – ir ačiū Dievui.