Vienas iš svarbesnių senėjimo proceso veiksnių yra vadinama ląstelių senatvė. Kai ląstelės pasiekia šį etapą, jos nebegali dalytis.
Kai tai galiausiai įvyksta, ląstelės pradeda skleisti uždegiminius signalus, kurie skatina imuninę sistemą pažeistą ląstelę pašalinti.
Jaunų žmonių organizmai lengvai apsivalo nuo pasenusių ląstelių, tačiau su amžiui mūsų sistemos gebėjimai tai daryti silpnėja.
Taigi senatvės pažeistos ląstelės pradeda kauptis. Dėl to pradeda kilti mažo masto uždegimai, kurie sukelia audinių irimą.
Per ankstesnį tyrimą, pasirodžiusį leidinyje „Nature Medicine“, mokslininkai iš Minesotos universiteto Medicinos fakulteto Mineapolyje ir „Mayo“ klinikos Ročesteryje pastebėjo, kad senolitikai – molekulės, kurios atakuoja ir sunaikina pasenusias ląsteles ir taip sulėtina ar užkerta kelią senėjimo procesams – gali efektyviai padidinti žmogaus gyvenimo trukmę ir pagerinti jo sveikatą.
Net jei pradedami vartoti vyresniame amžiuje, senolitikai vis tiek geba palengvinti pasenusių ląstelių naštą.
Kai kurie šio tyrimo mokslininkai, tarp jų ir profesorius Paulis D. Robbinsas iš Minesotos universiteto, dar kartą suvienijo savo jėgas, kad nustatytų, kurie senolitikai efektyviausiai lėtina senėjimo procesus.
Dabar naujausi jų atradimai pasirodė žurnale „EBioMedicine“.
Junginys, kuris mažina pasenusių ląstelių sankaupas
Naujausio tyrimo metu mokslininkai su pagyvenusiomis pelėmis tikrino 10 flavonoidų – natūralių junginių, turinčių antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Iš visų junginių, kuriuos jie tikrino, efektyviausias buvo fisteinas, kuris natūraliai aptinkamas daugelyje vaisių ir daržovių, įskaitant obuolius, braškes, svogūnus ir agurkus.
Gydydami senas peles fisteinu, mokslininkai pastebėjo, kad jis graužikų organizmuose sumažino pasenusių ląstelių kiekį, pratęsė pelių gyvenimą ir pagerino jų sveikatą.
„Šie rezultatai rodo, kad galime pratęsti sveikatos periodą ir terminuotą gyvenimo trukmę, net artėjant gyvenimo pabaigai“, - sakė profesorius D. Robbinsas.
Tačiau jis pažymėjo, kad tai tėra pirmas žingsnis kur kas ilgesnėje tyrimų kelionėje. „Reikia išsiaiškinti dar daug klausimų, pavyzdžiui, dozavimą“, - sakė jis.
Pirmas išsamus tokio pobūdžio tyrimas
Nepaisant to, tai yra labai svarbus pirmasis žingsnis – ir vienas iš tų, kurie anksčiau nebuvo įmanomi. Mokslininkams buvo sudėtinga nustatyti, kokią įtaką tokie junginiai padarytų senstančio organizmo skirtingo tipo audiniams ir skirtingo tipo ląstelėms. Tai reiškia, kad iš esmės nebuvo galimybės pasakyti, ar tam tikri senolitikai iš tikrųjų atakuoja pasenusias ląsteles.
Tačiau dabar mokslininkai sugebėjo įveikti šiuos sunkumus, pasitelkdami į pagalbą profesorių Edgarą Arriagą iš Minesotos universiteto.
Profesorius E. Arriaga ir jo kolegos pirmą kartą tokio pobūdžio tyrimams panaudojo masių citometrijos metodą. Tai technika, kuri leidžia mokslininkams pažymėti tam tikras molekules ar ląstelių bruožus ir sekti jų veiklą.