Iš pradžių maudimas pasireikšdavo tik naktį ir praeidavo pasivaikščiojus. Tačiau ilgainiui pojūtis tik stiprėjo – pažadindavo naktimis ir neleisdavo užmigti iki ryto, kol nemalonus „sukimas“ praeidavo.
Moteris naktimis išbandė įvairias priemones: vaikščiojimą, masažavimą, šiltą vonią, tačiau pojūtis praeidavo, o kitą naktį vėl prasidėdavo. Šeimos gydytoja manė, jog pacientę vargina arba kraujagyslių liga, arba infekcija, todėl ieškojo jos židinio. Vis dėlto, apsilankius pas neurologą paaiškėjo, jog diagnozė – neramių kojų sindromas.
Apie ligos požymius, atsiradimą bei gydymą DELFI kalbina Vilniaus Universiteto Santaros klinikų gydytoją neurologę, miego sutrikimų specialistę Ramintą Masaitienę.
– Kas yra neramių kojų sindromas (NKS)?
– Tai intensyvus poreikis judinti kojas dėl jutiminio diskomforto t. y. nemalonių jutimų kojose. Dažnai žmonės mano, kad turi problemų su kraujagyslėmis ir eina tikrintis būtent jas. O juk neramių kojų sindromo simptomai yra labai specifiniai.
– Kokie jie?
– Yra keli požymiai, pagal kuriuos galima pasakyti, ar tai yra neramių kojų sindromas. Visų pirma, tai nemalonūs pojūčiai kojose. Pacientai sako, jog tai yra tarsi kažkas ropotų, šliaužiotų, badytų ar durtų. Taip pat galima justi šalimą, maudimą, sukimą, pacientai tai įvardija įvairiai, kartais net sako, jog jaučia, tarsi vabalai ropotų giliai jų raumenyse. Dažniausiai toks pojūtis atsiranda abejose kojose vienu metu, retas atvejis, jog būtų tik vienoje pusėje. Jei liga progresuoja, požymiai gali atsirasti ir rankose, bet dažniausiai jaučiama tik kojose.
Antras simptomas – jutiminių nemalonių pojūčių sumažėjimas, kai judiname kojas, pavyzdžiui, palanksčius kojas arba kai vaikštoma – simptomai palengvėja.
Dar vienas svarbus požymis – tai simptomų paryškėjimas ramybėje, pvz., atsigulus ar ramiai sėdint maudimas suaktyvėja. Priešingai nei kraujagyslių ligų atveju, kuomet atsigulus ir pakėlus kojas sunkumas maudimas kojose palengvėja.
Dar vienas svarbus sindromo ypatumas – simptomų svyravimas paros metu. Simptomai dažniausiai atsiranda vakare arba vėlyvą popietę, o ryškėja ir išlieka labai intensyvūs pirmoje nakties pusėje. Paryčiui visai praeina. Todėl labai dažnai šią ligą lydi miego sutrikimas. Dažnai pas gydytoją žmogus kreipiasi dėl nemigos, o kalbantis išaiškėja, kad pacientą vargina neramių kojų sindromas. Net 90 proc. pacientų, turinčių šį sindromą, nustatoma ir miego sutrikimas, kuris pasireiškia nemiga, o dieną jie jaučia mieguistumą ir didelį nuovargį.
– Ar ši liga nustatoma dažnai?
– Manoma, jog šia liga serga apie 10 proc. suaugusiųjų, tačiau susirgimo atvejų su amžiumi daugėja. Todėl, jei paimtume vyresnius nei 60 metų žmones, tai jų su neramių kojų sindromu yra apie 15 proc. Moterys nuo šio susirgimo kenčia 1,5-2 kartus dažniau.
– Kaip šis sindromas diagnozuojamas?
– Paprastai diagnostika yra klinikinė t. y. nustatoma pagal mūsų anksčiau aptartus simptomus. Pagalbinis požymis, tai teigiamas atsakas į dopaminerginį gydymą. Paprastai paskyrus medikamentus atsakas būna pakankamai greitas ir efektyvus.
– Ar šis sindromas yra paveldimas?
– Nėra 100 proc. tikimybės, kad turėsi šį sutrikimą, jei sirgo tavo mama ar tėtis, tačiau, apie 60 proc. žmonių, sergančių šia liga, turi giminaičių su panašiais simptomais. Neramių kojų sindromas skirstomas į pirminį (ideopatinis) ir antrinį.
Pirminis – paprastai turi genetinę predispoziciją ir gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniau pirmieji požymiai jaučiami jau ankstyvoje jaunystėje, pvz. ilgiau vakare pasėdėjus nejudroje arba, tarkime, nėštumo metu. Vėliau su amžiumi simptomai tampa dažnesni, stipriau išreikšti, labiau apsunkinantys.
Antrinis reiškia, kad yra išprovokuotas kitų ligų. Beje, ligos gali ne tik išprovokuoti atsiradimą, bet ir pabloginti jau pirminį sindromą. Todėl antrinis gali pasireikšti, jei yra anemija, geležies trūkumas, cukrinis diabetes, nėštumas. Taip pat šis sindromas gali pasireikšti dėl sunkaus laipsnio inkstų nepakankamumo, sergant skydliaukės ligomis ar kai kuriomis neurologinėmis ligomis, pvz. net 25 proc. Parkinsono liga sergančių pacientų gali būti kamuojami šio sindromo.
Yra ir tokių atvejų, kai liga buvo sukelta arba pasunkinta vaistų ar kokių nors kitų medžiagų. Žmogus gali turėti polinkį, tačiau jo nejaučiame, o štai suvartojus tam tikrus vaistus ar medžiagas – neramių kojų sindromas gali pasireikšti. Dažnai šią ligą „iškelia“ antidepresantai, kai kurie antihistamininiai preparatai, o taip pat kofeinas, nikotinas ir alkoholis.
– Jei pacientą kamuoja nemiga, ji yra gydoma ar tiesiog gydomas sindromas ir miegas susitvarko savaime?
– Daugelis pacientų, sergančių NKS susiduria su nemiga. Dėl sindromo pojūčių sunku užmigti, tačiau ne tik. Šį sindromą iki 80 proc. atvejų lydi periodiniai kojų judesiai, kurie sukelia miego struktūros pokyčius – mikronubudimus, kurie iškreipia miego struktūrą, todėl miegas tampa fragmentuotas ir nepilnavertis. Dėl šios priežasties pacientai dieną jaučiasi pavargę ir mieguisti.
Neretai pradėjus gydyti šį sindromą simptomai išnyksta ir net polisomnografijos tyrimo metu tie periodiniai kojų judesiai neberegistruojami. Tačiau miego pokyčiai – mikronubudimai išlieka, todėl neretai gydant užsitęsusį NKS tenka skirti gydymą ir lėtinės nemigos korekcijai.
– Neramių kojų sindromas išgydomas?
– Tai nėra išgydoma liga, kaip kokia angina, tačiau simptomai gali būti koreguojami ir sėkmingai valdomi nemedikamentinių priemonių ar medikamentų. Taip pat simptomai nėra pastovūs, neretai turi fliuktupjantį pobūdį – tai yra labai varginę keletą mėnesių, kuriam laikui jie gali aprimti, o susiklosčius nepalankioms sąlygoms, vėl pasireikšti.
Pavyzdžiui, nėštumo metu pasireiškia, o po gimdymo praeina ir ilgą laikotarpį simptomų nejaučiame. Arba žiemą, kai nešiojami batai šilti, liga gali paūmėti, o vasara jos simptomai sumažėja, kad netrukdo.
– Koks šios ligos gydymas?
– Jei sindromas yra antrinis, gali užtekti tiesiog išgydyti ligas kurios jį sukėlė, pvz mažakraujystę arba pakeisti vartojamus vaistus, kurie sukėlė šią ligą sukėlė.
Jei NKS yra pirminis, o simptomai išreikšti, skiriamas medikamentinį gydymas. Jei pagrindiniai simptomai yra užsitęsę ir vargina daugiau nei tris naktis per savaitę – greičiausiai prireiks vaistų.
Yra dvi vaistų grupės, kurios šios ligos gydymui yra pirmo pasirinkimo medikamentai. Pirmoji dopaminerginiai vaistai – dopamino agonistai ar levodopos preparatai. Svarbu, jog žmonės neišsigąstų, nes šie vaistai skiriami ir gydyti Parkinsono ligai tiesa ženkliai didesnėmis dozėmis, bet tai nereiškia, kad, skirdami tokius medikamentus, mes įtariame šią ligą. Kartais žmonės išsigąsta ir sako, man, kad jūs, gydytoja, susimaišėte ir išrašėte man ne tuos vaistus, tačiau taip nėra.
Antra grupė yra alfa 2 ligandai, kuriais dažniausiai gydoma epilepsija, tačiau šie vaistai yra ir pirmo pasirinkimo vaistai NKS gydymui .
Taip pat yra dvi rezervinės vaistų grupės, ne pirmo pasirinkimo, tai opioidai ir benzodiazepinai, hipnotikai.
– Ar galimas tik medikamentinis gydymas?
– Palengvinti simptomus gali ne tik vaistai. Padeda reguliarus fizinis aktyvumas, vandens procedūros, svarbus miego režimas. Patartina vengti to, kas gali pasunkinti simptomus. Svarbi ir pilnavertę subalansuota mityba.
Simptomų malšinimui siūlomos kontrastinės vonelės. Kai kam padeda šiltos, tačiau galima keisti šaltą į šiltą ir taip numalšinti pojūčius. Padeda masažas, ypač vibracinis. Tokios priemonės yra ir jas galima taikyti, tačiau jei simptomai labai ryškūs, tokių priemonių neužteks. Jei išvardintos priemonės nepadeda arba padeda nepakankamai rekomenduoju kreiptis į gydytoją, kuris parinks jums labiausiai tinkantį gydymą.