Antinksčių nuovargis, A. Unikausko teigimu, gali sukelti daugybę sveikatos problemų, apie kurias reikėtų žinoti.
1. Nutukimas. Kortizolis, kartais dar vadinamas streso hormonu, aktyvina riebalų kaupimąsi pilve ir ant pilvo. Patiriant stresą šio hormono daugėja, o tai reiškia didėjantį, nukarusį pilvą.
Iš tiesų, tai ne tik pilvas, bet ir širdis. Širdis, plaučiai ir pilvo organai yra gyvybiškai svarbūs, riebalų kaupimas juose – gynyba ir išlikimo mechanizmas. Antinksčiai reaguoja ne tik į tai, kas vyksta dabar, bet ir prisimena, kas įvyko anksčiau. Netinkama mityba, artimojo netektis, patyčios ir t. t. visą laiką darė įtaką antinksčiams, siurbė jų energiją.
Nukaręs pilvas rodo, kad žmogaus antinksčiai nesusitvarko su stresu. Su mažiumi, lėtinis stresas vis labiau didina visceralinių riebalų kiekį. Kol esate jaunas, kortizolio lygis žemas. Kai jums per 50 metų (ypač esant menopauzei), kortizolio lygis aukštas, antinksčiai būna išsekę.
2. Poveikis smegenims, jų kognityvinėms funkcijoms. Kognityvinės funkcijos – žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Dėl antinksčių nuovargio tampa sunku susikaupti, blogėja atmintis, darosi sunku susidoroti su stresu, atsiranda vadinamieji minčių šuoliai, o iš kantrybės gali išvesti bet kokia smulkmena.
3. Sutrikęs miegas. Kas 90 min. mūsų kūnas „pereina“ 4 miego ciklus (cirkadinis ritmas) – nuo paviršinio miego iki gilaus. Gilaus miego metu ir yra deginami apie 98 proc. riebalų. Dieną jie beveik nedeginami. Veikiami streso pabundate, pavyzdžiui, antrą valandą nakties ir nebegalite užmigti, nes mintys „šuoliuoja“. Miego kokybė prarandama.
Tai kaip miegas vienoje lovoje su tigru. Tokiu būdu negalime deginti riebalų ir atsistatyti (atsinaujinti). Kortizolio svyravimai taip pat veikiami cirkadinio ritmo, todėl vienkartinis kortizolio lygio nustatymas seilėse rezultato neduoda. Reikia jį nustatinėti kas keturias valandas.
Perspėjimas – jeigu nemiegate naktį, nepradėkite tuo metu daryti fizinių pratimų. Tai gali pakenkti širdžiai. Geriausias pratimas tuo metu – ramus ėjimas.
Nieko stebėtino, kad po tokios nakties reikia kavos. Pasąmonė diktuoja išgyvenimo elgesį. Bet tai yra klaida – dar labiau sekinama nervų sistema.
4. Angliavandenių ir druskos abstinencija. Dėl antinksčių nuovargio jūs norite daugiau šlamštmaisčio ir sūrių. Taip yra todėl, kad streso metu dėl didelio kortizolio kiekio prarandamas natris. Tai sutrikdo kalio-natrio siurblio veiklą – trūksta energijos. Tuo pat metu būna raumenų įtampa. Jeigu tai jūros druska – nėra labai blogai. Blogai – perdirbta druska.
5. Prarandami raumenys. Pirmiausiai – keturgalvis šlaunies raumuo. „Ištraukdamas“ baltymus kortizolis jį „suvalgo“. Tampa sunku lipti laiptais aukštyn. Be to, tai turi poveikį kelių sąnariams – juos skauda, jie silpni. Atsiranda neramių kojų sindromas.
6. Prarandama uždegimo slopinamojo poveikio antinksčių apsauga. Todėl organizme aktyvesni įvairūs uždegimai. Rezultatas – lėtinis skausmas, fibromialgija, artritas, bursitas, tendinitas.
7. Prarandamas kalis. Todėl padidėja kraujospūdis, padidėja pulsas, sutrinka širdies ritmas, atsiranda raumenų įtampa.
8. Pradeda trūkti kolageno („kūno klijų“). Oda nukarusi – rankos, pilvas, šlaunys, aplink kelius, pagurklis.
9. Skysčių susilaikymas organizme. Brinksta veidas, paakiai, didėja kraujospūdis, vargina sinusitai.
10. Nepasisavinamas kalcis. Vietoje to jis yra kaupiamas minkštuose audiniuose – raumenyse, sausgyslėse, raiščiuose, arterijose, akių lęšiukuose.
11. Išsenka B grupės vitaminų atsargos.
12. Aknė.
13. Didėja rezistencija insulinui, nes antinksčiai baltymus paverčia cukrumi.
14. Moterims augantys ūsai.
15. Padidėjęs prakaitavimas.
16. Pavalgius jaučiamas silpnumas, nuovargis.
Gydytojas įspėja, kad kiekvieno iš šių simptomų gydymas atskirai, jokių rezultatų neduoda: „Mes gydome simptomus, o ne ligą. Beje, kraujo tyrimas antinksčių išsekimą parodo tik vėlyvoje stadijoje – kai antinksčiai neveikia 90 proc. Todėl apie antinksčių išsekimą geriau spręsti iš minėtų simptomų. Tai nebus visavertis diagnozavimas, tačiau problemai įvardyti pakanka. Kai pakinta tyrimai, tai jau vadinama Adisono liga”.
A. Unikauskas siūlo nepulti į neviltį ir pateikia „antinksčių gelbėjimo planą“. Padėti gali:
akupresūra (poveikio žmogaus organizmui spaudant aktyvius kūno taškus technika, tradicinė kinų medicinos metodika);
produktai, kuriuose yra vitamino B1 (maistinės mielės), kalio (šviežios daržovės, pienas, organinė mėsa), magnio (žalios lapinės daržovės, riešutai, žuvis, pupelės, avokadai, pieno produktai),racione daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų (kokosas, alyvuogės);
protarpinis badavimas, padedantis sumažinti gliukozės svyravimus;
kokybiškas miegas.
Daugiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.