Daugiau kaip pusę žmogaus kūno sudaro vanduo. Jis būtinas visoms organizmo funkcijoms. Jei organizme trūksta skysčių, žmogus gali jaustis apsunkęs, mieguistas, sunku susikaupti, mąstyti, sutrinka virškinimo ir visų kitų organų veikla. Vienas iš dehidratacijos požymių – dažnas galvos skausmas. Trumpai tariant, kai organizmui trūksta vandens, trinka visos organizmo funkcijos.
Ieškodami atsakymo į klausimą, kiek vandens reikia išgerti per dieną, pirmiausia turime suvokti, kiek skysčių prarandame.
„Skysčius prarandame šlapindamiesi, prakaituodami, kvėpuodami. Dažniausiai siūlomas receptas – išgerti 6–8 stiklines per dieną, bet tikslesnis kiekis priklauso nuo kūno svorio ir gyvenimo būdo ar net polinkio prakaituoti bei vartojamo maisto apdorojimo. Yra keletas formulių, kaip teoriškai paskaičiuoti, kiek žmogui reikia skysčių. Vienas iš būdų – savo kūno svorį kilogramais padauginti iš 30 ml arba kitaip sakant iš 0,03. Tuomet gausite skysčių kiekį litrais, kurį jums rekomenduojama išgerti per parą“, – pataria V. Kurpienė.
Skysčių kiekis priklauso ir nuo mitybos
Skaičiuojant būtino vandens kiekį, patartina atsižvelgti į daugelį faktorių: oro sąlygas, fizinį aktyvumą, valgomą maistą. Natūralu, kad karštą dieną kūnui reikės daugiau vandens.
„Vandens lygis organizme priklauso ir nuo to, kokį maistą valgome. Jei valgome daug perdirbto, kepto, vytinto, rūkyto maisto, gyvūninių produktų, pavyzdžiui, mėsos, tuomet mums vandens reikės daugiau, nes tokių produktų virškinimui reikės daugiau skysčių. Jei valgome daugiau augalinio, šviežio, troškinto, virto maisto, kuriame daug skysčių, tuomet vandens gerti reikės mažiau.
Šlapimo spalva parodo mums, ar geriame pakankamai skysčių. Išskyrus rytinį, jis turėtų būti šviesiai gelsvos spalvos“, – teigia dietistė.
Vaikams taikomos kitos išgeriamo vandens normos, jos priklauso nuo amžiaus, kūno svorio, tačiau šlapimo spalva taip pat parodo, ar skysčių pakanka. Mažiesiems skysčių trūkumas yra itin pavojingas, jie ima jaustis blogai, tampa vangūs, liguisti, pradeda trikti elektrolitų pusiausvyra, o tai jau gali baigtis ir vizitu į ligoninę.
Ką daryti, jei nenori gerti?
Išgerti du litrus vandens per dieną daugeliui yra nemenkas iššūkis. Ką daryti, jei tiek vandens paprasčiausiai nesinori gerti? V. Kurpienė tikina, kad tiems, kurie valgo daug augalinio, šviežio maisto, nėra labai fiziškai aktyvūs, sėdi vėsiame kambaryje, gali užtekti ir mažiau skysčių per dieną nei teorinė norma nusako. Jei vartojate skysčių per daug – šlapimas taps bespalvis, tad skysčių vartojimą sumažinkite.
„Dažnesnis atvejis, kai žmogui šiek tiek trūksta vandens, jis jaučia troškulį, bet jei peržengia tam tikrą ribą, neatsigeria laiku, jis troškulio nebejaučia. Atsigėręs jis jaučia nemalonų jausmą, gali net pykinti, todėl vandens vengia.
Dauguma žmonių išgeria nepakankamai vandens. Gyvename ištisiniame blogų naujienų sraute, tad, atrodo, nieko nuostabaus, kad jaučiamės prislėgti. Tačiau prastos nuotaikos priežastimi gali būti paprasčiausia dehidratacija bei menkavertė mityba“, – sako V. Kurpienė.
Mažėja potraukis kavai ir saldumynams
Pradėti ji siūlo nuo stiklinės vandens prieš kiekvieną valgymą. Dietistė teigia pastebėjusi, kad žmonėms, kurie pradeda daugiau gerti vandens, natūraliai norisi mažiau kavos ir saldumynų, nebereikia savęs tonizuoti kažkuo kitu, kad palaikytų energiją.
„Dažnai sakau: kokia energija pelkėje? Mūsų organizme skysčiai turi tekėti upeliu. Paprasčiausias pavyzdys: į vieną buteliuką įpilkime vandens, į kitą – sirupo. Tada juos apverskime ir pažiūrėkime: vanduo kliūkstels, o sirupas lėtai ir ilgai tekės, lašės. Tas pats pas ir mūsų organizme: ar norime, kad viskas sklandžiai tekėtų, ar užsistovėtų?“, – retoriškai klausia specialistė.
Pradėjus reguliariai gerti vandenį, atsistato kūno skysčių balansas, kūnas vėl pradeda laiku siųsti signalus apie troškulį, nebereikia geriamų skysčių matuoti stiklinėmis ir mes jaučiamės geriau. Tad perskaitę straipsnį iš karto žingsniuokite išgerti stiklinę vandens.