Kad atostogų džiaugsmo neapkartintų virškinimo negalavimai, mėgautis egzotinių šalių kulinarija reikia išties labai atsargiai.
Apsinuodijus maistu dažniausiai pradeda skaudėti pilvą, kūno raumenis, juntamas sunkumas skrandyje, šleikštulys, bendras silpnumas. Žmogui gali pakilti temperatūra, jis gali pradėti vemti, viduriuoti.
Infekcinės žarnyno ligos sukelia svarbių organų veiklos sutrikimų. Dėl skysčių stygiaus ir intoksikacijos sutrinka inkstų veikla, širdies ritmas, žmogus gali nualpti, atsiranda traukuliai, tirpsta galūnės.
Tačiau kai kuriais atvejais apsinuodijimų pasekmės dar rimtesnės – žmogų gali ištikti infekcinis toksinis ar hipovoleminis šokas, o kartais net mirtis. Tačiau medikai skuba paguosti, kad visos žarnyno infekcinės ligos yra išgydomos.
Kelionėje valgome nereguliariai, ragaujame įvairių naujų produktų, gaminame ne pačiomis steriliausiomis sąlygomis. Prisideda ir pasikeitęs dienos ritmas, patiriamas stresas (organizmui reikia laiko prisitaikyti svetimoje vietoje). Viso to rezultatas – pilvo pūtimas ir maudimas, skrandžio deginimas. Pilvo pūtimą, nevirškinimą (kai raugėjama maistu, tulžimi), užkietėjusius vidurius pamiršite, jei vartosite probiotikus.
Sunki adaptacija
Skrandžio reakcijos į svečių šalių virtuvę neišvengiamos, kai po įprasto lietuviško maisto jam pasiūloma tailandietiškų krevečių su kokosais, indiško jogurto su tarkuotais agurkais ir mėtomis ar indoneziško delikateso – palmės šerdies.
O ką kalbėti apie japoniškas kirmėles, malaiziškus svirplius ar Kinijos turguose parduodamus skorpionus. Net nacionaline kulinarija mums artimesnėje Bulgarijoje galima prisišaukti bėdą pasivaišinus kokteiliu iš virinto pieno ir smulkiai supjaustyto rauginto agurko.
Indonezijoje, Indijoje, Lotynų Amerikos valstybėse maistas aštresnis, nei galime įsivaizduoti. Ten jį taip padaro nekenksmingą. Jei skrandis puikiai reagavo į kinų virtuvės patiekalus Lietuvoje, dar nereiškia, kad bus toks „supratingas“ ir vaišinantis Kinijoje. Gyvendami svetur kinai stengiasi adaptuoti arba sušvelninti nacionalinės virtuvės patiekalus.
Dažnai egzotiškose šalyse lietuviai susiduria su geriamojo vandens problema. Nors vietiniai šį be jokių problemų vartoja ruošdami maistą ir pan., mūsiškių organizmas jo paprasčiausiai netoleruoja.
Vandenį galima gerti tik iš butelių, o vaisius reikia plauti patiems.
Svečiuojantis svetimoje šalyje, visada vilioja paragauti kuo daugiau tos šalies patiekalų. Dažnai ragaujama gatvėse ruošiamo maisto, kuris, švelniai tariant, gaminamas tikrai ne pačiomis higieniškiausiomis sąlygomis. Tokio maisto patariama atsisakyti.
Norint išvengti nemalonumų, rekomenduojama per vieną valgymą ragauti tik vieno neįprasto patiekalo. Taip galima suprasti, į kokį maistą organizmas reaguoja neigiamai.
Kai kuriose šalyse net ir šviežiai spaustų vaisių sulčių verčiau atsisakyti. Saugiausi yra „storaodžiai“ vaisiai: papajos, bananai, apelsinai, greipfrutai, avokadai, kokosai, guavos.
Jei skanausite per daug ir mūsų skrandžiui neįprastų produktų, tikrai prireiks kasos fermentų. Jei žinote, kad jūsų skrandis jautrus ir jam teks didelis krūvis, fermentų galima vartoti ir prieš valgant. Jei jūsų skrandžio rūgštingumas padidėjęs arba ėda rėmuo, nepamirškite ir šiuos nemalonumus malšinančių vaistų, kad tai netemdytų jūsų kelionės.
Keliaujant reikėtų nepamiršti ir vaistų nuo viduriavimo, ypač jei jautriai reaguojate į mitybos pokyčius.
Virškinimo trakto negalavimai išties vargina, todėl į kelionę pasiimkite aktyvintosios anglies tablečių, smektos, vaistų nuo rėmens, pavyzdžiui, ranitidino.
Daugiau atsargumo
Taigi ketinantiesiems bent trumpam primiršti viešbučių komfortą ir susipažinti su vietos gyventojų tradicijomis nepakenks mitybai skirti papildomo dėmesio. Pavyzdžiui, Afrikos savanoje drauge su ant anglių iškepta mėsa galima suvalgyti ir kokių nors parazitų. Žvejyba, ypač atogrąžose, – kerintis užsiėmimas. Galima pamatyti įvairiausių žuvų, tačiau jų valgyti vis dėlto nepatartina. Specialistai rekomenduoja nevartoti maistui ryškių spalvų žuvų, o ypač – gyvenančių koraliniuose rifuose, neturinčių šoninių pelekų, žvynų. Taip pat – apskritos formos žuvų ar tų, kurių galvos panašios į vėžlio. Atminkite, virtų moliuskų valgomi tiktai raumenys ir balta mėsa.
Saugumo taisyklės
Jei vis dėlto apsinuodijote – jus pykina, svaigsta galva, pradeda niežėti aplink lūpas ar pakyla temperatūra – reikėtų nedelsiant išvalyti skrandį ir išgerti karštos kavos ar arbatos.
Būtina gerti kuo daugiau skysčių. Vandenį, anot specialistų, rekomenduojama gurkšnoti mažais gurkšneliais, kitaip tariant, litras vandens turėtų būti išgeriamas per valandą dvi.
Vemiant ar viduriuojant atkurti prarastų skysčių kiekį labai svarbu, nes sutrinka elektrolitų balansas, ima trūksta kalio, natrio, magnio. Dėl to net gali sustoti širdis.
Jeigu žmogus karščiuoja, jį pykina, jis vemia, viduriuoja, išmatose atsiranda gleivių ar, dar blogiau, kraujo, tai reiškia, kad yra rimtas infekcinis apsinuodijimas, todėl reikia skubiai kreiptis į vietinę gydymo įstaigą.
Taip pat medikų pagalbos reikia, kai vemiama ar viduriuojama beveik be perstojo. Pavyzdžiui, kai viduriuojama vandeniu kas 20 minučių, per valandą netenkama litro skysčio. Tokiu atveju atkurti skysčių kiekį organizme pats žmogus nesugebės.