Daug naudos galite gauti iš paprasčiausių augalų
O. Vyšniauskas vardija, kokias šaknis galime rasti Lietuvos gamtoje bei kokios yra pačios naudingiausios. Tai varnalėšų, kiaulpienių, rūgštynių, dilgėlių, miškinių sidabražolių – jei dar pavyksta jų rasti, taip pat žiognagių, krienų, varpučių, trūkažolių šaknys.
Iš namų daržo galima prisikasti debesylų, rodiolių, palemonų, valerijonų, gelsvių, rabarbarų, rapontikų ir kitas šaknis.
Šaknis, pasak žolininko, galima pradėti rinkti po to, kai subręsta sėklos ir augalas pasisėja. To reikia, kad neišnaikintume augalo ir kitais metais jis vėl galėtų išdygti. Be to, kai rudenį nunyksta visa viršutinė augalo dalis, gerosios medžiagos, antioksidantai pereina į šaknis, tad jos tampa itin vertingos. Rinkti šaknis galima iki tol, kol kastuvas dar įlenda į žemę ir jas galite atrasti.
Iškasus šaknis ir parsinešus namo, reikėtų ją iškart nuplauti po šaltu tekančiu vandeniu, tačiau nepalikti užmerktų – kuo mažiau ji mirks vandenyje, tuo daugiau išliks naudingų medžiagų. Po šaknų nuplovimo reikia pašalinti visas smulkias šakneles. Tada supjaustyti griežinėliais po 2-3 cm, storesnes ir išilgai į 2-4 dalis ir džiovinti 35-40 laipsnių temperatūroje. Džiovinti galima ir orkaitėje, nustačius nurodytą temperatūrą.
„Kai sudžiūna visa šaknis ir ji būna nepjaustyta, vėliau labai sunku ją sumalti. Geriausia išdžiuvusius griežinėlius sumalti su kavamale, tačiau paruošti maltą mišinį tik 2 savaitėms į priekį, kiek planuojate suvartoti artimiausiu metu“, – patarė O. Vyšniauskas.
Pasiruošus miltelius reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palikti, kad viskas išbrinktų, maždaug 10-15 minučių. Tarkime, užplikyti vieną arbatinį šaukštelį ir per dieną galima suvartoti tokius kelis šaukštelius.
Ypač naudingos po lėtinių ligų ir nuovargio
Nors varnalėšos, kiaulpienės ir rūgštynės atrodo visiškai paprasti ir nevertingi patvoriuose augantys augalai, iš tiesų jų šaknys turi keičiantį, atnaujinantį, gydantį poveikį. Pasak žolininko, šios šaknys palaipsniui atkuria natūralias organizmo funkcijas, gerina žmogaus gyvybingumą. Jos ypač naudingos po lėtinių ligų, nuovargio, streso, persidirbimo, kai išsenka organizmas.
„Geriausia būtų daryti miltelių mišinius, varnalėšų, rūgštynių ir kiaulpienių šaknų“, – pasakojo O. Vyšniauskas ir pridūrė, kad atsargiau su rūgštynių šaknimis turėtų elgtis tik tie žmonės, kurie anksčiau turėjo inkstų akmenų, mat šiose šaknyse yra šiek tiek oksalatų.
Visgi, net ir tokiems žmonėms dedant į mišinį mažesnę dalį rūgštynių šaknų jos tikrai nepakenks. Įdomu tai, kad rūgštynių šaknys padeda pasisavinti geležį bei padeda žarnyno gleivinei normalizuoti veiklą. O štai varnalėša niekam jokio blogo poveikio padaryti negali ir ją vartoti be baimės galima kiekvienam.
Gerina kraujo būklę, išjudina limfą
Tokius pasigamintus ir sumaltus mišinius galima vartoti iki pavasario.
„Po ligų ar to paties persirgto koronaviruso, galima juos vartoti nuo pusės metų iki kelerių metų, nes tai prilygsta maistinėms medžiagoms. Jos turi didelį antioksidantų kiekį, gerina kraujo būklę, išjudina limfą, ypač, jei buvo visokios virusinės ligos.
Kartu dar galima pridėti ir dilgėlių šaknis, jos padeda palaikyti hormonų balansą, padeda nuo plaukų slinkimo, plikimo“, – sakė pašnekovas.
Varnalėšų šaknys, pasak O. Vyšniausko, yra labai stiprus antioksidantas ir savo gerosiomis medžiagomis netgi lenkia kitus populiarius augalus, kurie įvardijami kaip stiprūs antioksidantai.
„Dažniausiai žmonės nevertina tų augalų, kurie yra šalia, ir ieško iš kažkur atvežtų, pas mus neaugančių. Iš tiesų, labai geras savybes turi tos pačios varnalėšos ir kiaulpienės. Jos pasižymi antibakteriniu, priešgrybeliniu poveikiu, skatina kraujo ir limfos cirkuliaciją, palaiko kepenų tonusą, stiprina kepenis, varo tulžį, turi net priešvėžinį poveikį“, – vardijo žolininkas.