Tad apie vandens naudą žmogaus sveikatai, kiek vidutiniškai rekomeduojama išgerti vandens per dieną, kaip žmogus jaučiasi pajutęs vandens trūkumą, kokie pastebimi ir juntami simptomai įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją, paaiškina ir atsako VšĮ Kėdainių PSPC Krakių ir Josvainių ambulatorijose dirbanti šeimos gydytoja Jurgita Vosylė. O pabaigai pataria, ką daryti, kad vandens pripildyta gertuvė neatrodytų nuobodžiai.
Be vandens – vos keletą dienų
Šeimos gydytojos teigimu, vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens – vos keletą dienų.
Suaugusio žmogaus organizme yra apie 70 proc. vandens, kraujyje apie 98 proc., raumenyse apie 75 proc., kauluose apie 28 proc. Moters organizme paprastai yra daugiau vandens nei vyrų, o su amžiumi vandens kiekis organizme mažėja.
Vanduo ne tik mūsų kūno sudedamoji dalis. Jis turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Vandens pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Vanduo dalyvauja virškinimo procese, padeda įsisavinti vandenyje tirpstančias medžiagas; kraujo keliu, kuriame yra vandens vyksta maisto medžiagų transportas; vanduo supa ląsteles (audinių skystis), reikalingas sąnariams, akims, galvos ir stuburo smegenims; vandens pagalba ląstelėse vyksta medžiagų apykaita; su vandeniu (šlapimu, išmatomis) pašalinami šalutiniai apykaitos produktai, toksinai; vandens pagalba vyksta temperatūros reguliacija organizme ir kt. svarbūs procesai.
Žmogaus kūnas – be vandens atsargų
Pasak Jurgitos Vosylės, žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną privalome išgerti prarastą vandens kiekį. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda 1,5–3 litrus vandens kvėpavimo metu (su iškvepiamu oru), su prakaitu, šlapinantis ir tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli mikroelementų kiekiai (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.).
Maždaug 80 proc. gaunamų skysčių turėtų sudaryti gėrimai, įskaitant ir vandenį, o likusi dalis gaunama iš maisto (sriubos, vaisiai, daržovės). Ne visi skysčiai naudingi organizmui, tad venkime saldintų gėrimų, skysčių turinčių kofeino bei alkoholio.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiam žmogui rekomenduoja išgerti vandens vidutiniškai apie 30 ml/1 kg kūno masės (pvz., 70 kg sveriančiam žmogui 70x30ml ≈ 2100 ml parai).
Nepamirškite išgerti daugiau vandens tuo atveju, jei oras yra karštas arba prakaituojate dėl didelio fizinio aktyvumo. Ypač daug vandens reikia suvartoti tuo atveju, jei karščiuojate (pakilus kūno temperatūrai virš 37 laipsnių papildomai netenkame 200–300 ml skysčių, o temperatūrai kylant su kiekvienu laipsniu papildomai prarandamas dar toks pat kiekis), jei viduriuojate ar vemiate, nes tokiu metu iš kūno labai greitai šalinami skysčiai ir gali grėsti dehidratacija. Šio proceso metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant.
Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi. Net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai: atsiranda silpnumas, nuovargis, mieguistumas, sutrinka dėmesio koncentracija, sulėtėja reakcija, gali nukristi kraujospūdis, šalti rankos ir pėdos, sausėti akys, oda, skaudėti galvą, varginti naktiniai mėšlungiai“, – pataria ir įspėja šeimos gydytoja.
Kada gresia dehidratacija?
Yra keletas gerai juntamų ir pastebimų simptomų, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją. Šių simptomų intensyvumas svyruoja nuo lengvų iki sunkių, be to, keli simptomai gali pasireikšti vienu metu: išreikštas, ilgai trunkantis troškulys, išdžiuvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis; bendras silpnumas; galvos svaigimas; širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.: vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas; apalpimas; ženkliai sumažėjęs prakaitavimas; ženkliai sumažėjęs šlapimo kiekis.
Dehidrataciją galima nustatyti pagal šlapimo spalvą ir kiekį. Jei šlapimas yra koncentruotas, jo mažai ir jis tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos, gali būti, kad organizmui itin trūksta skysčių. Netekus 10 proc. vandens trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai, inkstai neišskiria šlapimo, pasireiškia patologinė neurologinė simptomatika. Netekęs 21 proc. vandens žmogus miršta.
Vandens gertuvėje ne tik vanduo
Medikės nuomone, gerti vandenį reikia pradėti anksčiau nei pajuntate troškulį, nes troškulio jausmas reiškia, kad organizmui jau trūksta maždaug litro vandens.
Siekiant padidinti išgeriamojo vandens kiekį per dieną, reiktų jį turėti visada šalia savęs, todėl pats metas įsigyti gertuvę. Jeigu įprasta gertuvė su pripildytu vandeniu jums atrodo nuobodžiai, pasitelkite savo fantaziją ir susikurkite gaivius vandens ir vaisių kokteilius. Spalvų ir papildomų skonių lengvai gali suteikti citrina, apelsinas, įvairios uogos, mėtos lapeliai ir pan.
„Išgerkite stiklinę vandens ir pasirūpinkite, kad ir jūsų draugai padarytų tą patį. Tegul tai tampa įpročiu, padėsiančiu išsaugoti gerą nuotaiką ir gerą sveikatą.
Niekas gražiau ir tiksliau neapibūdino vandens, kaip garsusis rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi: „Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nusakyti negalima, tavimi gardžiuojamės nežinodami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje“, – romantiškai užbaigė pašnekovė.