Amžių patikrintas metodas
Dėlės medicinoje buvo pradėtos naudoti dar senovės Babilone, o šiandien tradicinėje medicinoje jas naudoja nebent plastikos chirurgai. Klinikiniai tyrimai rodo, jog kai kuriais atvejais dėlių terapijos taikymas pooperaciniu laikotarpiu leidžia pasiekti geresnių kosmetinių rezultatų.
„Dėlė veikia refleksiškai – pridedama prie kūno pirmiausia ji nuskaito žmogaus informaciją ir nuo to priklauso, ar prisikabins, – pasakojo gydytoja terapeutė. – Dėlės prikimba tam tikruose taškuose, (...) taip išryškindamos žmogaus chroninę problemą“, – gydymo detalėmis dalijosi V. Kramarauskienė.
Dėlės sekretas – naudingų medžiagų šaltinis
„Dėlei įsikabinus į žmogaus kūną, atsiveria seilių liaukos, iš kurių į organizmą teka seilių liaukų sekretas. Iš viso dėlėse randama maždaug šimtas įvairiausių biologiškai aktyvių medžiagų. Labiausiai žinoma – hirudinas, turintis 66 baltymus. Ši medžiaga neleidžia sukibti trombocitams ir susidaryti trombams“, – apie dėlių išskiriamą sekretą kalbėjo terapeutė.
Svarbiausia, jog gydymu užsiimtų tą išmanantis žmogus. „Dėles turi dėti medicininį išsilavinimą turintis žmogus. Jei tai darys ne profesionalas, yra rizika prarasti pavojingai daug kraujo, nes dėlė gali prakąsti pagrindines, didžiąsias kraujagysles“, – pabrėžia specialistė.
Gydymas – sezoninis
Anot V. Kramarauskienės, ištyrus dėlių seilių liaukas pasirodė, kad dėlės sekretas turi skirtingą medžiagų kiekį žiemos ir vasaros sezonais. Pavyzdžiui, pavasarinės dėlės sekrete esantys baltymai – mažos molekulinės sudėties – paruošia žmogų vasarai, o „rudeninės“ dėlės sekretas turi kiek kitokios sudėties baltymų.
Rezultatas – stulbinantis
Gydytojos teigimu, joks vaistas nepagerina kapiliarinės kraujotakos taip, kaip procedūra dėlėmis. „Iš dėlės žaizdelės tekantis kraujas išneša gleives, trombus, krešulius ir tai žmogus pajunta iškart po procedūros“, – pasakojo gydytoja. Vis dėlto, žaizdelę kitą dieną dar reikia stebėti ir pagal tai, kaip ji atrodo, galima nuspręsti, ar kapiliarai yra pažeisti, ar ne.
Tinkamai taikoma dėlių terapija nėra rizikinga. „Viena dėlė gali išsiurbti apie 10 ml kraujo, 5 – apie 50 ml. Vizualiai gali atrodyti daug, tačiau žmogui nėra pavojinga prarasti tiek kraujo“, – ramina specialistė. Vis dėlto daugelis pacientų procedūros metu gali jaustis nepatogiai arba dėl estetinių sumetimų, arba dėl to, kad po procedūros gyvūnai bus sunaikinti.
Dėlių terapiją bandžiusių pacientų atsiliepimai – skirtingi. Yra teigiančių, jog gydymas, nors ir skausmingas, daugeliu atvejų – veiksmingas. Visgi yra ir neigiamų patirčių. Kai kurie pacientai teigia, jog terapijos metu jautėsi itin nemaloniai, o ant kūno likę randai gijo net keletą mėnesių.
Kada nerekomenduojama?
Gydytoja sako, kad gydymas dėlėmis netinka žmonėms, turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų, vartojantiems antikoaguliantus (antitrombotikus), kurie stabdo kraujo krešėjimą, ar sergantiems mažakraujyste, gydymas dėlėmis yra nerekomenduotinas.
Esant ūmiems infekciniams užkrėtimams dėles dėti gali būti pavojinga – jos pagerins kraujotaką, taip sudarydamos sąlygas infekcijai plisti. Taip pat dėlės nededamos ant atvirų tiek vidinių, tiek išorinių žaizdų.
„Su visais kitais gydymo metodais dėles taikyti galima“, – teigia gydytoja terapeutė.