Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, 32,1 proc. vyrų ir 46,8 proc. moterų Lietuvoje vartoja gydytojo paskirtus vaistus bei 46,7 proc. moterų ir 65,2 proc. vyrų – nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus. Net trečdalis jų nesivadovauja vaistų vartojimo instrukcijomis. Tai rodo, kad daug kas neįvertina pavojaus, kylančio dėl šalutinio vaistų poveikio, rašoma pranešime spaudai.
Sunkus medikamentinis hepatitas gali užklupti net jaunus žmones. Gydytoja J. Šumskienė prisiminė jauno vyro istoriją. Daug sportuodamas ir norėdamas užsiauginti raumenis jis pradėjo vartoti papildus. Įtariama, kad jų sudėtyje galėjo būti hormonų androgenų.
„Vaikinas norėjo atrodyti kaip filmo herojus, o tapo sunkiu ligoniu, nes neatlaikė kepenys. Nors jis neprisipažino, kad vartojo hormonus, vadinamuosius androgenus, bet tyrimai rodė, kad būtent šios medžiagos, skatinančios raumenų augimą, galėjo pažeisti kepenis. Išsivystė medikamentinis hepatitas, kuris vargino net kelis mėnesius“, – pasakojo gydytoja J. Šumskienė.
Netgi noras atsikratyti antsvorio gali būti pragaištingas kepenims. Į gydytojos J. Šumskienės rankas pateko viena kaunietė. Įsigijusi turguje iš Kinijos atvežtų žolinių preparatų, ji stengėsi sulieknėti. Kai moteris atsidūrė ligoninėje, jai buvo nustatytas kepenų uždegimas, tačiau specialistams nepavyko išsiaiškinti, kokių medžiagų mišinys sukėlė tokias pasekmes.
Hepatitas gali išsivystyti ir dėl neteisingo antivirusinių vaistų vartojimo. Vaistai nuo karščiavimo ir peršalimo, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto, taip pat gali susargdinti, jei žmogus imasi savigydos. Ypač pavojingos didelės paracetamolio dozės. Paracetamolis dažnai naudojamas kaip viena sudėtinių dalių preparatų, malšinančių peršalimo negalavimus. Būna ir taip, kad norėdami greitai pasveikti žmonės prisiperka skirtingų pavadinimų, bet panašios sudėties tablečių, ir geria jas vieną po kitos.
Dėl šalutinio vaistų poveikio pasitaiko ir liūdnų istorijų. Taip atsitiko vienai jaunai merginai, kuri išgėrė daug paracetamolio tablečių, net neprisiminė, kiek jų buvo. Nukentėjusiosios būklė buvo sunki. Medikams nepavyko jos išgelbėti, nors ir buvo persodintos kepenys.
– Kas yra medikamentinis hepatitas? Kodėl apie tai svarbu kalbėti? – paklausiau gydytojos gastroenterologės J. Šumskienės.
– Medicinos literatūroje nurodoma, kad vaistų sukelti pažeidimai nėra reti. Lietuvoje nėra tikslios statistikos, tačiau sergamumas ir mirštamumas dėl šių pažeidimų yra didelis. Kasmet užregistruojama daugiau nei 1000 vaistų sukeltų ūminio kepenų nepakankamumo atvejų, iš jų – 41 proc. dėl acetaminofeno toksinio poveikio.
Neįmanoma sudaryti išsamaus sąrašo vaistų, kurie alina kepenis. Jų būtų daugiau nei tūkstantis. Būtina suprasti, kad tai atsitinka tik tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, kepenis gali pažeisti tiesiogiai hepatotoksiškai veikiantys vaistai, kurių poveikį galima prognozuoti, nes jų toksiškumas priklauso nuo dozės. Bet yra ir tokių vaistų, kurių poveikis kepenims neprognozuojamas, jis nepriklauso nuo dozės, gydymo trukmės ir farmakologinio vaistų veikimo.
– Kaip manote, kokia dalis medikamentinio hepatito atvejų lieka nediagnozuota?
– Tai priklauso nuo kepenis pažeidusio preparato veikimo mechanizmo, nuo dozės, paciento organizmo būklės. Pažeidimas gali pasireikšti požymiais, būdingais ir kitoms ligoms: vėmimu, pykinimu, gelta, pilvo skausmu, silpnumu.
Taip pat nėra patikimų diagnostikos metodų. Galima įtarti medikamentinį kepenų pažeidimą, jei nutraukus medikamento vartojimą, gerėja būklė, būna geresni kepenų fermentų tyrimų rodikliai. Kai diagnozė yra neaiški, reikia atmesti kitas kepenų ligas – hepatitus A, B, C, citomegalo virusinį hepatitą, alkoholinį kepenų pažeidimą, kepenų suriebėjimą – steatozę. Kadangi sunku diagnozuoti, apie 20–30 proc. medikamentinio hepatito atvejų lieka nenustatyti.
– Kokios yra medikamentinio hepatito rūšys?
– Medikamentinis hepatitas gali būti skirstomas pagal trukmę, pavyzdžiui, žaibinis, kai per keletą dienų ar keletą savaičių išsivysto sunkūs kepenų pažeidimo požymiai: ryški gelta, sutrinka kraujo krešumo rodikliai, vystosi kepenų nepakankamumo komplikacijos, kurios pasireiškia neurologiniais bei psichikos sutrikimais.
Medikamentinis hepatitas gali būti ir ūminis, kai liga išsivysto iki 3 mėnesių. Dar viena šios ligos forma – lėtinis medikamentinis hepatitas, trunkantis ilgiau nei tris mėnesius.
– Kokie negalavimai gali užklupti?
– Jei kepenys yra pažeidžiamos tiesioginio veikimo hepatotoksinių vaistų, klinika gali pasireikšti labai greit ir audringai. Žaibiškai progresuoja kepenų nepakankamumas. Pacientas gali mirti, jei laiku nebus persodintos donoro kepenys. Bet būna atvejų, kai yra tik nežymūs pilvo diskomforto požymiai, tada tikrąją ligos priežastį išduoda laboratorinių tyrimų pokyčiai.
– Ką reikia daryti, norint išsaugoti sveikas kepenis?
– Prieš pasirenkant vaistą, svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apie jį, racionaliai apžvelgti savo sveikatos būklę ir būtinai pasikonsultuoti su gydytoju. Norint įvertinti kepenų pažaidos riziką, būtina atsižvelgti į kepenų ir inkstų funkciją, o kilus neaiškumams dėl preparato poveikio kepenims, atlikti kepenų fermentų tyrimus. Kepenų pažeidimui vaistais gali turėti įtakos amžius, lytis, vaistų vartojimo būdas, vaistų tarpusavio sąveika.
Labai svarbu išsiaiškinti, ar pacientas neserga lėtine kepenų liga. Sergant įvairiomis kepenų ligomis, sutrinka vaistų metabolizmas kepenyse, pasikeičia organizmo reakcija į veikliąją medžiagą.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar žmogus nėra alergiškas vaistams, nėra priklausomas nuo narkotikų, alkoholio ir kt.
– Kaip susiję kepenų suriebėjimas ir hepatitas?
– Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – tai viena dažniausių kepenų ligų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra paplitę tokie rizikos veiksniai kaip centrinio tipo nutukimas, 2-ojo tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas.
Kepenų suriebėjimą (steatozę) taip pat gali sukelti ir įvairūs medikamentai. Tyrimai rodo, kad JAV suaugusiųjų sergamumas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga yra 30–40 proc., kitose pasaulio šalyse šis skaičius svyruoja nuo 6 iki 35 proc. Manoma, kad nealkoholine suriebėjusių kepenų liga serga apie 3–5 proc. populiacijos, o didelės rizikos pacientų (smarkiai nutukusiųjų ar sergančiųjų diabetu) sergamumas siekia iki 90 proc.
– Jei pacientas vartoja bent dviejų rūšių skirtingus vaistus ilgą laiką, kaip dažnai rekomenduojama atlikti tyrimus dėl hepatito? Kokie tyrimai padeda nustatyti teisingą diagnozę?
– Nėra specifinių tyrimų, būdingų tik medikamentiniam hepatitui.
Ilgą laiką vartojantiems vaistus pacientams patariama tirti kepenų fermentus kas 6 mėnesius, kartą per metus atlikti pilvo organų ultragarso tyrimą.
– Ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie vaistų šalutinį poveikį kepenims?
– Galima naudotis atviros prieigos duomenų baze LiverTox, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapiu, kur pateikiama informacija apie vaistinį preparatą.
Norint išvengti vaistų sukelto kepenų pažeidimo ar kitų nepageidaujamų reakcijų, būtina įvertinti medikamento vartojimo tikslingumą, susipažinti su įspėjimais bei atsargumo priemonėmis. Dažniausiai kepenis pažeidžia antibiotikai. Pavyzdžiui, amoksacilino ir klavulano rūgšties darinys augmentinas, veikdamas toksiškai kepenis, sukelia cholestazinį pažeidimą. Panašus poveikis ir kitų antibiotikų.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo rečiau sukelia kepenų funkcijos sutrikimus, tačiau Lietuvoje jie yra vieni dažniausiai vartojamų vaistinių preparatų. Šio farmakologinio pogrupio populiariausi preparatai yra acetilsalicilo rūgštis diklofenakas ir ibuprofenas. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pasaulyje sukelia iki 10 proc. kepenų pažeidimo atvejų.
Taip pat kepenis gali alinti priešgrybeliniai, prieštuberkulioziniai, kontraceptiniai, citostatiniai vaistai, kai kurios vaistažolės. Norėčiau pažymėti, kad geriamieji kontraceptiniai vaistai, anaboliniai steroidai gali sąlygoti kepenų navikų adenomos ar kepenų vėžio išsivystymą.
– Kokiais būdais galime apsaugoti kepenų ląsteles?
– Pagrindinis gydymo principas, kuris žinomas nuo Hipokrato laikų – nepakenkti ligoniui. Jei įmanoma, būtina pasirinkti vaistinį preparatą, darantį mažiausią poveikį kepenims. Galbūt verta pradėti gydyti ligonį mažesnėmis dozėmis ir stebėti kepenų funkciją?
Kadangi nėra vienos priežasties, lemiančios hepatitą, reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius. Juk daug kas priklauso nuo žmogaus organizmo, net susirgus gripu, kai kas geria daug paracetamolio, bet ne visiems išsivysto medikamentinis hepatitas.
Galima profilaktiškai skirti kepenis apsaugančių preparatų. Jei tyrimai rodo, kad pakilo kepenų fermentai, gydytojai dažniausiai pataria vartoti hepatoprotektorius – kepenų ląsteles apsaugančias priemones. Tai gali būti ir augalinės kilmės preparatai.
Yra žinoma, kad kai kurių augalų ekstraktai, gerinantys kepenų veiklą, pasižymi taip pat apsauginiu poveikiu kepenims. Moksliniai tyrimai rodo, kad naujas, efektyvus ir saugus būdas padėti kepenims yra silimarino (iš tikrųjų margainių ekstrakto), kurkumino (iš daržinių ciberžolių ekstrakto), piperino (iš juodųjų pipirų ekstrakto) junginys.
Kad kepenys saugotų mūsų organizmą ir galėtų atlikti savo darbą, turi pasistengti ir pats žmogus. Kepenų priešai – alkoholis ir riebus, perdirbtas ir sunkiai virškinamas maistas. Gerbdamas savo kūną, žmogus turi reguliuoti mitybą, nevartoti alkoholio, laikytis darbo ir poilsio režimo. Vaistų vartojimas turi būti derinamas kartu su kitomis priemonėmis, tik tada žmogus gali ilgai džiaugtis gera savijauta.