Gydytojas Morozovas papasakojo, kur valgo tik visiški kvailiai: mano vaikai tą žino nuo tų laikų, kai suprato lietuviškai

Nauji mokslo metai? Palengvėjimas tėvams (pagaliau vaikai bus bent pusdienį užimti) ir nauji sunkumai atžaloms (nekenčiami mokslai ir kvaili būreliai). Ar atvirkščiai: naujos išlaidos ir rūpesčiai tėvams ir pastarųjų įkyraus rūpesčio pabaiga ir santykinė laisvė vaikams? Kaip nepakišti kojos savo pagimdytiems ir kaip nepaslysti patiems gimdytojams. Kokias tėvų klaidas pamato gydytojai mokslo metų pradžioje ir pabaigoje?

Apie vieną klaidą jau esu rašęs: nepamirškime, kad vaikui mokykla ar darželis yra darbas. O nuo darbo miršta net arkliai. Daug būrelių, papildomi užsiėmimai kasdien, nes nieko atžalai negaila, jūs patys tokių neturėjote, o tam mažam viską suteikiate; puikių pažymių reikalavimai, nes anas nesupranta, kad kitaip nieko nepasieks; ignoravimas nuovargio ir emocijų apraiškų, ką tas ten pavargsta, paskui vėliau gyvenime bus lengviau; nebūtinai yra tinginystės/paauglystės ir apsileidimo apraiškos. Tai gali būti ir tikrų tikriausias pervargimas, kuris vėliau pasireikš rimtomis sveikatos problemomis. Ne, lepinti vaikų nereikia (nors kas dar juos palepins jei ne tėvai?), bet daryti pertraukas tarp užsiėmimų būtina. Ir kartais leisti užsiėmimus praleisti reikia. Ir laisvą dieną nuo būrelių savaitės viduryje turėti. Kaip atskirti tokį poreikį nuo tiesiog kvailo noro nieko neveikti – neatsakysiu, tėvai, jūs pagimdėte – dabar galvokite.