Gydytojai patarė išsikraustyti
Kaip pasakojo R. Styra, jau vaikystėje jis nuolat sirgdavo, dažnai užpuldavo laringotracheitas, bronchitas, plaučių uždegimas. Po mokyklos jonavietis pasirinko studijuoti chorinę pedagokiką ir muzikologiją, tad švarus balsas ir gera plaučių bei kvėpavimo takų sveikata buvo labai svarbi.
Tačiau jau studijų laikais vis tekdavo praleisti paskaitas, nes ligos nesibaigdavo.
„Dažnai turėdavau atleidimus iš gydytojų, nes jie konstatuodavo laringotracheitą, skirdavo antibiotikus. Sirgau visą gyvenimą“, – prisiminė pašnekovas.
Lietuvoje, pasak R. Styros, jis buvo tirtas įvairių sričių specialistų. Tačiau visi vienareikšmiškai sakė, kad reikia išsikraustyti iš Jonavos, kurioje dėl fabrikų yra nuolatinis oro užterštumas.
„Jonavoje nuo fabrikų visada sklisdavo kvapas. Man medikai rekomendavo išvykti į kitą miestą, persikėliau į Tauragę, ten šiek tiek pagerėjo, bet vis tiek tekdavo važiuoti į centrą dėl darbo. Tačiau man visur graužė nosį, prasidėdavo kosulys, čiaudulys. Net iki koronaviruso naudodavau respiratorių. Rašiau daugybę raštų į ministerijas, bet niekas nekreipė dėmesio“, – sakė pašnekovas.
Danijoje dingo visos ligos
Baigęs studijas, kartu su draugais R. Styra mėnesiui išvyko į Daniją. Vyras prisimena, kad tuo metu jo mano mama prieš kelionę patarė įsidėti įvairių vaistų. Visgi, pasak pašnekovo, kilo didžiulė nuostaba, kai jų neprireikė.
„Sako – tikrai sirgsi, nes visada sergi. Važiavau ir galvojau, kad tikrai sirgsiu.
Tačiau nutiko įdomus dalykas – aš nesirgau. Tuo metu visiškai nebuvau susimąstęs apie ekologiją, koncentravausi tik į švietimą, pedagokiką, muziką. Nesupratau, kas čia vyksta, juk turiu sirgti, visą gyvenimą sergu. Nutariau, kad reikia mesti vaistus į šalį ir galbūt Danijoje nesirgsiu“, – kalbėjo R. Styra.
Pagal savo diplomą vyras Danijoje galėjo dirbti kultūros, senelių namuose, Bažnyčios chore. Kaip pasakoja R. Styra, emigravęs į Daniją šiuos darbus dabar čia ir dirba.
Pasak pašnekovo, jau 8 metus jam nebereikia vartoti jokių vaistų dėl astmos. O šiais metais imunologijos skyriuje buvo atliktas provokacinis testas ir buvo paneigta astma, tad, pasak R. Styros, jis ja nebeserga.
Į Lietuvą R. Styrai tenka atvykti keletą kartų per metus, nes čia gyvena jo artimieji: „Tačiau pabuvus ilgesnį laiką vėl atsiranda simptomai, nepraeinantis kosulys, dusulys, kraujavimas iš nosies, taip pat kraujosruvos, dėl alergijos smarkiai padidėja pulsas. Grįžus į Daniją po 3 parų vėl viskas susitvarko.“
Tad šiuo metu, pasak vyro, gyventi Lietuvoje jis negali, nors to labai norėtų, mat čia – visa jo šeima.
„Savo kailiu patyriau, kokia tarša yra Lietuvoje, kiek dar yra sergančių žmonių. Manau, taip yra dėl didžiulės taršos, o ypač dėl netvarkingų automobilių, iš kurių išpjauti katalizatoriai, filtrai. Tai akivaizdžiai matosi – virstantys dūmai. Ir niekas to nesutvarko.
Išsikelti į vienkiemį nebandžiau, nes dėl savo profesijos iš namų dirbti vis tiek negaliu, neišvengsiu kontakto su transporto priemonėmis. O kaip man Lietuvoje vienkiemyje užsidirbti pinigus? Juk ūkininku dabar netapsiu“, – sakė L. Styra.
Danijoje lietuvis gyvena nedideliame miestelyje, jame vos keli tūkstančiai žmonių.
„Čia niekur neprasideda kosulys, nes visi automobiliai tvarkingi, turi katalizatorius, neskleidžia daug dūmų. Dabar esu sveikas žmogus, bet labai sunku gyventi vienam, jaučiu didelį ilgesį artimiesiems, draugams Lietuvoje. Tikiuosi, kad kada nors galėsiu grįžti, jei Vyriausybė prispaus sudėti katalizatorius ir nebūtų įvairių „apėjimų“ techninėse apžiūrose. Aš nesu emigrantas, esu pabėgėlis, nes dėl taršos negaliu gyventi Lietuvoje“, – pasakojo jonavietis.
Įtaką galėjo padaryti ne vienas, o keli veiksniai
Paprašėme Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojos pulmunologės Vaidos Gedvilaitės komentaro ir paklausėme, ar gali būti taip, jog dėl mažesnės oro taršos išnyksta astma bei kitos kvėpavimo takų ligos. Pabrėžiame, kad gydytoja nekomentavo šio konkretaus R. Styros atvejo – pakalbėjome tik apie teorines galimybes.
„Danija yra šalis, kurią supa jūra, dėl to yra kitoks klimatas. Be to, tikriausiai ten kiek kitokie pavasariai ir vasaros, o astma dažniausiai paūmėja pavasarį ir rudenį. Abejoju, ar būtų galima suversti kaltę tik oro užterštumui dėl astmos ir lėtinių ligų. Apskritai galbūt pasikeitė ne tik šalis, bet ir gyvenimo būdas, dienos režimas, tai tikrai gali padaryti įtaką. Be to, kartais astma tiems, kurie ja sirgo vaikystėje, suaugus dingsta, o vėliau vėl atsiranda“, – sakė gydytoja.
Dažniausiai astmos paūmėjimas įvyksta dėl plaučių reakcijos į aplinką. Pavyzdžiui, jei yra alergija kačių ir šunų plaukams arba augalams, kai jie žydi. Tad gali būti taip, kad Danijoje augmenija skiriasi, dėl to alergija ir astma nepasireiškia.
„Dauguma ligonių nežino, kad sergant bronchine astma galima būti alergiškiems bulvėms, nes jos turi panašių dalelių, kaip ir kai kurie augalai, kurie žydi pavasarį. Gali būti, kad taip nutiko ne tik dėl katalizatorių, o dėl kelių veiksnių, visos aplinkos“, – kalbėjo V. Gedvilaitė.
„IQ air“ kompanijos duomenimis, 2020 metais pagal oro užterštumą iš 106 pasaulio šalių Lietuva užėmė 74 vietą, Latvija 75. 1 vietą užėmė Bangladešas – šioje šalyje oro kokybė pati blogiausia. Tuo metu 106 vietą užėmė Puerto Rikas, kur oro kokybė pati geriausia. Itin švariu oru gali pasigirti ir Skandinavijos šalys bei Estija. Štai Estijai atiteko 100-oji vieta, o Norvegija, Suomija ir Švedija pasidalino 101, 102 ir 103 vietas.