Kodėl didėja alergiškų vaikų kiekis ir ar mamos pienas tikrai yra absoliutus gėris? Apie pasaulines rekomendacijas ir kodėl jos nėra tinkamos Lietuvai, bei vaikų mitybos naujoves ir naujus tyrimus šioje srityje, papasakojo doc. dr. V. Urbonas.
Remtis ne PSO, o Europos rekomendacijomis
Doc. dr. V. Urbonas sako, jog paskutiniais metais, matydamas, kas dedasi aplinkui, mano, jog PSO nėra ta organizacija, kuria reikėtų aklai remtis.
„Tai organizacija, kurios patarimai skirti visam pasauliu. O mes juk gyvename Lietuvoje, Europoje, todėl natūralu, jog mums galioja visai kitokios mitybos taisyklės, nei gyvenantiems Angoloje ar Bangladeše“, – tikina doc. dr. V. Urbonas.
Kaip pavyzdį docentas pateikia šiuo metu populiarią begliutenę dietą, kurios esmė –0 nevalgyti rugių, miežių ir kviečių. Tačiau nuvykus, pavyzdžiui į Italiją ar kitas šalis, begliutenė dieta yra tik be kviečių.
„Klausiu, o kodėl ne rugių ir miežių? O man atsako, kas čia per kruopos? Taigi situacijos labai skirtingos ir mes Europoje turėtume vadovautis Europos rekomendacijomis, kurios pritaikytos mūsų regionui“, – tikina doc. dr. V. Urbonas.
Europos rekomendacijos – vaikus pradėti primaitinti 4-6 mėnesių
Europos rekomendacijos, pasak doc. dr. V. Urbono, vaikus pradėti primaitinti kitais maisto produktais reikia tarp 4-6 mėnesių.
„Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda duomenų, jog vaikus pradėti maitinti reikia būtent tuo laikotarpiu (4-6 mėn.), yra moksliškai pagrįsta, skirtingai nei PSO rekomendacijos: pradėti vaikus primaitinti nuo 6 mėnesių amžiaus“, – sako gydytojas.
Ši rekomendacija, pasak V. Urbono, keičiasi dėl išaugusio alergiškų žmonių skaičiaus. Galima sakyti, jog beveik kas antras vaikas turi didesnę ar mažesnę alergiją – atopinį dermatitą ar žarnyno maisto alergijos pasireiškimą. Jų daugėja, tačiau niekas nežino kodėl.
Pasirodo tiems vaikams, kurie buvo primaitinti keturių-penkių mėnesių amžiaus, alergingumas buvo mažesnis nei tiems, kurie buvo primaitinti sulaukus 6 mėnesių amžiaus. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Europos rekomendacijos yra būtent tokios.
„Tie daktarai, kurie dirba seniau, prisimena, jog sultys būdavo duodamos nuo mėnesio, varškė nuo trijų mėnesių amžiaus, o kiaušinis nuo trijų su puse. Ir mes jokios alergijos neturėjome. Gal tas įvedimas ir buvo ankstyvas, bet jokios alergijos nesukeldavo. Tokia yra Europos rekomendacija nuo 2005-2006 metų, jog reikia pradėti primaitinti nuo 4 mėnesių ir turbūt, greitu metu, tokią rekomendaciją priims ir PSO“, – sako gydytojas.
Ne visas mamos pienas yra kokybiškas
Kitas, visai nesenas atrastas, pasak docento, žvilgsnis į mamos pieno sudėtį. Gydytojas sutinka, jog vargu ar kada bus sukurtas dirbtinis mamos pienas, nebent krūtis bus klonuojama ir ji gamins pieną, tačiau dabar vargiai mamos pieną įmanoma atkartoti, jis yra unikalus.
„Tačiau pasirodo, jog vienos mamos pienas gali būti kokybiškas, o kitos – ne. Ir dabar, paskutiniu metu, yra atliekama daug tyrimų su žmogaus pieno polisacharido skaidulomis, kurios kryptingai didina ar mažina mūsų gerųjų bei blogųjų žarnyno bakterijų kiekį. O ši bakterijų sudėtis, manoma, daro įtaką imuninei funkcijai, nervų sistemos vystimuisi, žarnyno funkcijai ir daugeliui kitų funkcijų. Todėl dabar manoma, jog žarnynas yra visų ligų pradžia, kuris ypatingai jautrus pirmaisiais dvejais gyvenimo metais“, – sako doc. dr. V. Urbonas.
Dėl šios priežasties, ne taip seniai atrasti žmogaus pieno polisacharidai, kurių piene yra dvigubai daugiau, nei baltymų, parodė, jog kai kurios motinos jų pagamina daug, o kai kurių moterų piene jų yra per mažai. „Galbūt ateis laikas, kai mes pradėsime koreguoti ir mamos pieną. Nereikia idealizuoti, jog visas mamos pienas yra vienodas ir idealiai geras. Kartais mes bijome kalbėtis tokiomis temomis kaip mamos pienas, neva tai yra absoliutus gėris, kurio negalima liesti ir tyrinėti“, – sako docentas.
Kaip pavyzdį doc. dr. V. Urbonas paminėjo, jog kai kurių motinų, maitinančių vaikus savo pienu dvejus metus, vaikai yra labai alergiški. Praktiškai beveik nėra įrodymų, jog mamos pienas apsaugo nuo alergijų, nesvarbu ar maitinama mėnesį ar dvejus metus. Anot gydytojo, tuomet reikia susimąstyti, galbūt pienas yra nekokybiškas? „Dabar mokslas eina šia linkme, jog tai išsiaiškintumėme“, – tikina jis.
1000 dienų programa gali nulemti visą gyvenimą
Devyni mėnesiai nėštumo ir pirmi dveji metai gyvenimo – galvojama, jog tai yra tas periodas, per kurį galime kažką pakeisti ir nulemti žmogaus ateitį. Specialistai suskaičiuoja, jog šiame laikotarpyje yra 1000 svarbių dienų.
„Jei jūs jauną medį pririšite su virve ir sulenksite, jog augtų kreivas, po metų dviejų atrišus tą virvę, jis ir augs kreivas. Norėdami jį ištiesinti, geriausiu atveju tiesiog jį sulaužysite. Dabar galvojama, jog, ko gero, ta pati situacija yra ir su nėštumo laikotarpiu bei pirmaisiais gyvenimo metais“, – tikina vaikų gastroenterologas doc. dr. V. Urbonas.
Ne veltui, anot docento, jau nuo seno sakoma, jog prieš ruošiantis tapti mama, reikėtų keliauti pagyventi į mišką, kvėpuoti grynu oru – tokie patarimai yra veiksmingi.
Kiekvienas atvejis - individualus
Sveikatos apsaugos ministerija pataria remtis PSO rekomendacijomis, mat visose šalyse rekomenduojama pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Sulaukus 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėtas duoti ir papildomas maistas, o žindymas gali būti tęsiamas iki 2 metų ar ilgiau.
„Yra nuomonių, kad kūdikius papildomu maistu reikėtų pradėti maitinti ankščiau, siekiant išvengti alergijos maistui, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tam turi būti aiškios medicininės indikacijos ir sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Sveiki vaikai papildomai turėtų būti pradėti maitinti tik nuo 6 mėn. amžiaus“, ‒ teigia SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyr. specialistė, Žindymo skatinimo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Gudanavičienė.
Siekiant saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą ir įgyvendinti kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvas Lietuvoje, dar 2004 m. patvirtintos Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus laikinosios taisyklės. Kurios vėliau buvo koreguotos pagal pasikeitusius reikalavimus.
„Būtent pirmomis dienomis po gimdymo gydymo įstaigose mamos įgytos žinios apie žindymą, jo įtaką vaikelio raidai, dažniausiai nulemia žindymo trukmę“, – įsitikinusi SAM Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vedėja, Žindymo skatinimo komiteto narė Aušrutė Armonavičienė.
Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus, Žindymo skatinimo komiteto pirmininko Audriaus Ščeponavičiaus, šiandien medikai neabejoja ilgalaikio žindymo privalumais. Tačiau daugeliu atveju mamoms vis dar trūksta informacijos apie jo naudą, o kartais gaudamos daug skirtingos informacijos mamos tiesiog negali atsirinkti, kokia informacija pasitikėti.
„Ilgalaikis žindymas – tai visavertė kūdikio mityba, apsauga nuo lėtinių neinfekcinių ligų ateityje, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emocinis ryšis tarp kūdikio ir motinos. Tai duota gamtos, patikrinta tūkstantmečiais, tačiau, deja, kartais dėl gyvenimo tempo ar madų vėjų, reklamos įtakos, bandoma nepaisyti ilgos žmonijos patirties“, – sako A. Ščeponavičius.