O čia pasirinkimas išties platus – pradedant skirtingo riebumo, specifinėms dietoms pritaikyto ir baigiant ilgo galiojimo pienu. Pastarasis, prekybininkų teigimu, vis labiau populiarėja, o pirkėjai neretai jo atsargomis apsirūpina net ir keliems mėnesiams į priekį, rašoma pranešime spaudai.
Ilgai galiojantį pieną renkasi vis dažniau
Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad ilgai galiojančio pieno pardavimai per pastaruosius metus išaugo apie 7 proc. – maždaug tiek pat, kiek smuko įprasto pasterizuoto.
„Ultraaukštoje temperatūroje apdoroto, todėl ilgesnį galiojimo terminą turinčio, pieno pardavimai sudaro santykinai nedidelę dalį viso mūsų parduotuvėse parduodamo pieno, tačiau susidomėjimas tokiu produktu pastebimai auga ir ši tendencija, panašu, tik dar labiau ryškės“, – sako B. Čaikauskaitė.
Anot prekybos tinklo atstovės, ilgai galiojantį pieną pirmiausiai renkasi patogumą vertinantys ir laiką taupantys pirkėjai. Neretai vienu kartu nusiperkama ir daugiau tokio pieno atsargų, nes jis gali stovėti ilgą laiką. Prie tokio pieno pardavimų augimo, B. Čaikauskaitės teigimu, prisideda ir mažesnė kaina. Kai šis produktas tik pasirodė Lietuvos rinkoje, jis buvo brangesnis už įprastą pieną, tačiau šiandien ilgo galiojimo pieno kaina yra žemesnė.
Skiriasi apdorojimo būdu
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė sako, kad ilgai galiojantis pienas nuo parduotuvėse parduodamo paprasto pasterizuoto skiriasi savo apdorojimo būdu.
„Įprastas per 3-4 dienas suvartoti tinkamas pienas dažniausiai apdorojamas pasterizacijos būdu. Tai reiškia, kad jis trumpą laiką – paprastai apie 15 sekundžių – yra veikiamas aukšta, ne žemesne nei 72 °C temperatūra. Iškart po šio proceso pienas kaip galima greičiau atvėsinamas iki ne aukštesnės nei 6 °C temperatūros“, – pasakoja A. Greičiuvienė.
Siekdami prailginti pieno galiojimo laiką gamintojai, A. Greičiuvienės teigimu, naudoja apdorojimo ultraaukštoje temperatūroje arba sterilizavimo technologijas.
Pirmuoju atveju pienas 4-15 sekundžių kaitinamas 135-150 °C temperatūroje. Trumpalaikis terminis apdorojimas šiek tiek pakeičia pieno skonį, tačiau leidžia išsaugoti maksimalų vitaminų ir kitų medžiagų kiekį, o nereikalingas bakterijas sunaikinti. Nors tokio pieno tinkamumo vartoti trukmė gerokai pailgėja, tačiau pakelį atidarius šį produktą patariama suvartoti per 3 dienas, nes kitu atveju jis įgyja nemalonų, kartoką skonį.
Kitas būdas pienui apdoroti yra jo sterilizavimas. Tai procesas, kuomet pienas yra kaitinamas aukštesnėje negu 100 °C temperatūroje. Jo metu neveikliais tampa pieno fermentai. Šiuo būdu apdorojamas pienas yra kaitinamas ilgesnį laiką, be to – sterilioje uždaroje taroje. Tai leidžia prailginti produkto tinkamumo vartoti terminą, bet taip prarandama daugiau vitaminų bei kitų aukštai temperatūrai neatsparių medžiagų.
Maistinės savybės priklauso nuo daugelio veiksnių
A. Greičiuvienė pažymi, kad kuo ilgesnį laiką ir kuo aukštesnėje temperatūroje pienas veikiamas, tuo labiau pakinta jo sudėtis.
Tuo metu mitybos poveikio sveikatai tyrinėtoja Aida Matulevičiūtė sako, kad karštyje apdoroti produktai netenka kai kurių vitaminų ir kitų veiklių bei naudingų medžiagų, o kiek ir kokių priklauso nuo kaitinimo temperatūros bei apdorojimo būdo.
„Jautriausias aukštai temperatūrai yra vitaminas C. O štai, pavyzdžiui, mineralai ir druskos visai nebijo karščio, tad jie visada lieka produkte, nebent būtų išplauti. Kiekvienas apdorojimas keičia produkto maistingumą. Vis tik pieno kokybei ir maistingumui įtakos turi ne tik jo apdorojimo būdas, bet ir gyvūno, iš kurio jis gautas, dieta, sveikatos būklė, patiriamo streso lygis, gyvenamosios aplinkos sąlygos bei geografinė vieta. Net ir naminis ūkininkų pienas skiriasi“, – sako A. Matulevičiūtė.
Ekspertė pažymi, kad gyvūninės kilmės pieną, nepriklausomai nuo jo apdorojimo būdo, ne visi gyventojai toleruoja dėl jo sudėtyje esančių pieno cukrų baltymų ar kitų medžiagų dalelių. Dažniausiai pienas netoleruojamas dėl jo sudėtyje esančios laktozės ir kazeino.
„Tolerancija gyvūninės kilmės pieno produktams dažnai mažėja su amžiumi, kadangi žmogaus organizme esantys laktozę bei kazeiną skaidantys fermentai bėgant metams gali vis prasčiau atlikti savo funkciją. Vis tik apie 70 proc. gyventojų Lietuvoje gyvūninės kilmės pieną toleruoja. Likusiems gi tenka ieškoti alternatyvų – pieno, iš kurio dirbtinai pašalinta laktozė, kazeinas arba vartoti augalinės kilmės pieną. Pastarasis, beje, yra išties sveikas pasirinkimas net ir įprastą pieną toleruojantiems žmonėms“, – sako A. Matulevičiūtė.
Kokybė griežtai kontroliuojama
Savo ruožtu A. Greičiuvienė pabrėžia, kad kiekviena Lietuvos rinkai pieno produktus gaminanti įmonė privalo vadovautis Lietuvos ir Europos sąjungos teisės aktuose numatytais kokybės ir saugos kriterijais. Kartu kiekvienas gamintojas atsako ir už pagaminto produkto tinkamumo vartoti termino nustatymą.
„Siekdami, kad jų produktas turėtų optimalų tinkamumo vartoti terminą, gamintojai įvertina naudojamą žaliavą, gamybos procesą, produkto pakuočių savybes, atlieka reikiamus laboratorinius tyrimus. Nustatydami produkto tinkamumo vartoti terminą gamintojai atsižvelgia į visus šiuos aspektus“, – sako A. Greičiuvienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė prideda, kad visų pieno produktų sauga ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jų gamybai naudojamos pieno žaliavos, o geriausius gaminius gali pasiūlyti tie gamintojai, kurių nuolatiniai pieno tiekėjai turi aukštas pieno gamybos technologijas, investuoja ne tik į gamybos procesų tobulinimą, bet ir į aukštos kokybės pieno žaliavą.