Pastarąjį mėnesį internetu ir telefonu konsultuojantys vaistininkai sulaukė rekordinio kiekio užklausų – visoje šalyje fiksuoti didžiuliai virusinėmis infekcijomis sergančiųjų skaičiai.
„Pastebėjome, kad labai dažnai gyventojai pasiklysta informacijos sraute, kokios medžiagos iš tiesų būtinos imunitetui ir kaip taisyklingai jas vartoti. Vitaminų ir mineralų suderinamumas ir vartojimo specifika – labai svarbūs aspektai, kurie gali padėti greičiau sustiprėti ir kovoti prieš ligų sukėlėjus. Jeigu šių taisyklių nepaisoma, imuniteto galime ir nesustiprinti, greičiau atvirkščiai – galime sau pakenkti, o ne pagelbėti“, – sako internetu konsultuojanti vaistininkė.
Klaida nr. 1 – netinkamas vitaminų ir maisto produktų derinimas
Dalis imunitetui svarbių vitaminų yra tirpūs riebaluose – tai vitaminai A, D, E ir K. Anot vaistininkės, šie vitaminai vaidina ypatingai svarbų vaidmenį kovojant su ligų sukėlėjais.
„Vitaminas D labai svarbus kovai prieš virusus ir infekcijas – jis gali prisidėti prie užkrečiamųjų ligų gydymo bei prevencijos. Vitaminas E – galingas antioksidantas, kuris gali padėti kūnui susidoroti su infekcija ir skatinti imuninį atsaką. Vitaminas A gali stimuliuoti antivirusinių ląstelių gamybą ir aktyvumą.
Visi šie vitaminai – tirpūs riebaluose, todėl tinkamam jų pasisavinimui mityboje svarbūs gerieji riebalai. Jeigu jums atrodo, kad sveikai maitinatės kasdien valgydami salotas ir daržoves, tačiau šalia jų nevalgote gerųjų riebalų – dalies salotose esančių maistinių medžiagų jūs galite neįsisavinti“, – sako G. Maksimavičiūtė.
Tačiau vaistininkė priduria, kad svarbu rinktis tokius riebalų šaltinius, kurie palankūs sveikatai, pavyzdžiui, kokybiškas alyvuogių aliejus, sėklos ir riešutai, avokadai.
Anot G. Maksimavičiūtės, panašios taisyklės galioja ir vartojant šiais vitaminais praturtintus maisto papildus. „Vitamino D maisto papildus, kaip ir daugelį kitų riebaluose tirpių vitaminų, verčiau vartoti po valgio, kuriame netrūksta gerųjų riebalų. Ta pati taisyklė galioja ir stipriam imunitetui būtinoms omega-3 riebalų rūgštimis – jų maisto papildus taip pat galime geriau pasisavinti, kai vartojame su geraisiais riebalais praturtintu maistu“, – priduria G. Maksimavičiūtė.
Jeigu dvejojate, kaip pasirinkti ir derinti maisto papildus, galite nemokamai pasikonsultuoti su vaistininkais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu.
Klaida nr. 2 – maisto medžiagos vartojamos netinkamu paros metu
Kita vitaminų rūšis – vandenyje tirpūs vitaminai, tarp kurių – vitaminas C ir B grupės vitaminai. Jie, priešingai nei riebaluose tirpūs vitaminai, geriau pasisavinami, kai vartojami tuščiu skrandžiu, užgeriant pakankamu kiekiu vandens.
„Vitaminas C – vienas svarbiausių vitaminų, lemiančių sklandžią imuninės sistemos veiklą. Jis kovoja su laisvaisiais radikalais organizme, gali padėti užkirsti kelią ligoms ir infekcijoms. Jūsų kūnas negali pasigaminti vitamino C – jį turėtumėte gauti su maistu. Todėl rytinė stiklinė vandens su citrusinių vaisių sultimis – puikus būdas papildyti šio vitamino atsargas. Jeigu vartojate vitamino C ar B grupės maisto papildus, verčiau juos vartoti ryte, 30 minučių iki valgio, taip pat užgeriant kupina stikline vandens“, – sako specialistė.
Dar vienas svarbus mikroelementas, kurio atsargas vertėtų papildyti rytais – tai geležis. Ji padeda jūsų kūnui pernešti deguonį į ląsteles, dalyvauja daugelyje imuninės sistemos procesų. Tačiau vienas didžiausių geležies pasisavinimo priešų – tai kava.
„Taninai ir kofeinas gali sutrikdyti daugelio vitaminų ir mineralų, ypač geležies, pasisavinimą. Todėl rekomenduojama rytinę kavą ar kitus kofeino turinčius gėrimus vartoti bent valandą-dvi po valgio“, – teigia specialistė.
Tačiau ne visus vitaminus ir mikroelementus kūnui pravartu gauti ryte. Vienas iš jų – magnis.
„Magnis padeda atsipalaiduoti ir užmigti, todėl geriausia jį vartoti antroje dienos pusėje. Vakarais magnio atsargas gali padėti papildyti tokie maisto produktai kaip migdolai, natūralus jogurtas ar gabalėlis juodojo šokolado. Jeigu vartojate magnio maisto papildus, juos taip pat rekomenduojama gerti po vakarienės“, – sako vaistininkė.
Tačiau vitamino D – priešingai, vakarais vartoti nerekomenduojama.
„Dalis mokslininkų teigia, kad vitaminas D vadinamas saulės vitaminu ne veltui – jį organizmas sieja su šviesiu paros metu ir su saulės šviesa. Negana to, vitaminas D gali slopinti melatoniną – hormoną, būtiną kokybiškam miegui. Todėl jeigu vartojate vitamino D maisto papildus, verčiau juos vartokite pirmoje dienos pusėje“, – teigia specialistė.
Klaida nr. 3 – maisto produktai nederinami tarpusavyje
Kai kurios maisto medžiagos, veikdamos kartu, gali ženkliai padidinti savo veiksmingumą, o kai kurios – atvirkščiai, stabdyti medžiagų įsisavinimą.
„Pavyzdžiui, grikiuose gausu geležies, tačiau jeigu grikių košę gardinsime sviestu ar grietine – dalies geležies galime ir nepasisavinti. Taip yra todėl, kad pieno produktai gali blokuoti geležies pasisavinimą. O vitaminas C padeda organizmui pasisavinti geležį, todėl, jei vartojate geležies gausius maisto produktus, geriausia juos vartoti su vitaminu C. Puikus pavyzdys – geležimi praturtinti špinatai ir vitamino C gausios raudonosios paprikos“, – teigia vaistininkė.
Kitas palankus derinys – kalcis ir vitaminas D, kurie, veikdami kartu, gerina vienas kito įsisavinimą.
„Tamsiuose lapiniuose žalumynuose, tokiuose kaip lapiniai kopūstai ar burokėlių lapai, gausu kalcio. Šiuose žalumynuose kalcis yra labai koncentruotas mineralas, todėl jis sunkiai pasisavinamas be vitamino D pagalbos. Todėl su šiomis lapinėmis daržovėmis derindami vitamino D gausius maisto produktus, pavyzdžiui, lašišą ar kiaušinius, jūs galite padidinti naudingųjų medžiagų pasisavinimą. Dėl šios priežastis dalies kalcio maisto papildų sudėtyje yra vitamino D, galinčio pagerinti kalcio absorbciją“, – sako vaistininkė.
Specialistė priduria, kad kiekvienu atveju, nusprendus gauti trūkstamas medžiagas maisto papildų forma, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku ir kliautis specialistų nurodytomis vartojimo bei derinimo rekomendacijomis.