Visiems mums, kurie per Naujus metus gan optimistiškai pasižadėjo kiek daugiau sportuoti, bėgiojimas yra natūralus ir populiarus pasirinkimas.
Tačiau ar geriau bėgioti lauke, per lietų ir vėją, ar eiti į šiltą sporto klubą ir prakaituoti ant bėgimo takelio, vogčiomis grožintis savo atvaizdu didžiuliame veidrodyje?
Aš pats nesu apie tai daug galvojęs, ko gero todėl, kad nesu pametęs galvos dėl bėgimo, bet tikrai žinau, kad bėgiojimo entuziastų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Tad kokie argumentai už ir kokie prieš?
Energija
Visų pirma, kuris iš šių dviejų metodų užtikrina geresnę fizinę formą? Bėgiojimo lauke entuziastai tvirtina, kad tokiu būdu jie sunaudoja daugiau energijos. Pagrindinė priežastis – vėjo pasipriešinimas, kurio sporto salėje nejaučiame. O bėgimo takelio entuziastų nuomone, tai nebūtinai yra tiesa. Profesorius Andrew Jonesas iš Ekseterio universiteto atliko tyrimą, kuriame dalyvavo devyni bėgikai vyrai. Jie turėjo bėgti keliu, o profesorius išmatavo, kiek energijos jie sunaudoja. Tada šie savanoriai turėjo tokiu pačiu greičiu bėgti ant bėgimo takelio, nustačius skirtingą nuolydį. Paaiškėjo, kad norint sporto salėje pasiekti tokį pat rezultatą, kaip bėgiojant lauke, bėgimo takelį reikia nustatyti 1 proc. nuolydžio kampu.
Greitis
Svarbu žinoti, kad sportuodami ant bėgimo takelio mes esame linkę pervertinti savo judėjimo greitį. Singapūre buvo atliktas tyrimas, kurio dalyviai turėjo bėgioti lauke, o po to pasiekti tokį patį greitį ant bėgimo takelio. Paaiškėjo, kad ant bėgimo takelio dalyviai judėjo pastebimai lėčiau, nors galvojo, kad juda tokiu pat greičiu kaip lauke. Šį tyrimą atlikę mokslininkai mano, kad taip yra todėl, kad bėgant vietoje nesikeičia vaizdai, kaip būna kai bėgame iš vieno taško į kitą.
Kokia bebūtų priežastis, akivaizdu, kad bėgiodami lauke nesąmoningai įdedame daugiau pastangų.
Saugumas
Išsiaiškinome, kad bėgiojimas lauke pranoksta sportą ant bėgimo takelio vertinant treniruotės intensyvumą. O kuris būdas užtikrina didesnį saugumą? Be abejo, sporto salėje ant jūsų neužkris sausuoliai, jūs nepaslysite ant šunų išmatų, neužkliūsite už bordiūro. Tačiau sportuojantiems ant bėgimo takelio gresia kiti pavojai – pavyzdžiui, patirti traumą dėl per daug kartojamų tų pačių judesių.
Kaskart nubėgus pusantro kilometro, mūsų kojos paliečia žemę apie tūkstantį kartų. Kartojant tą patį judesį išauga sąnarių ar raiščių sužeidimo rizika. Tad sportuojant ant bėgimo takelio reikėtų keisti greitį ir nuolydį.
Kai bėgiojame lauke, ypač jei bėgame nepramintais takais, neišvengiamai patiriame didesnę įvairovę. Kiekvienas žingsnis bus kitoks nei prieš tai – vien jau todėl, kad bėgame ant nelygaus ar skirtingo paviršiaus. Tyrimai parodo, kad tokios nuolatinės natūralios kliūtys ne tik sustiprina raiščius ir suaktyvina daugiau raumenų grupių, bet ir gerina pusiausvyros jausmą. Žinoma, bėgimo takelis yra minkštesnis ir patogesnis už kietą šaligatvį, o tai ypač aktualu, jei esate patyrę traumą.
Gera savijauta
Intuityviai jaučiame, kad bėgiodami lauke esame arčiau gamtos, todėl tai turėtų būti geresnis laiko leidimo būdas, nei sportas uždaroje erdvėje. Tačiau ar tai įrodyta moksliškai?
Prieš kelerius metus Ekseterio universiteto mokslininkai nusprendė tinkamai įvertinti susijusius duomenis, ir pateikė labai konkrečias išvadas.
Išnagrinėję įvairią literatūrą jie išsiaiškino, kad natūralioje aplinkoje, ypač žaliose erdvėse sportuojantys žmonės jaučiasi labiau atsigavę, pasikrovę pozityvios energijos, jie pastebi, kad sumažėja įtampa, sutrikimas, pyktis ir depresija.
Taip pat paaiškėjo, kad sporto gryname ore entuziastai labiau mėgaujasi judėjimu, ir labiau nori tai daryti reguliariai. Nors ar jie iš tiesų sportuoja reguliariai, tai jau kitas klausimas.
Kitas sportavimo lauke privalumas – daugiau būname saulėje, todėl organizme gaminasi daugiau vitamino D. (Nors mūsų klimato juostoje šaltuoju metų laiku šis argumentas vargu ar tinka).
Išvada
Michaelas Mosley teigia, kad jam bėgiojimas gryname ore akivaizdžiai turi daugiau pranašumų už sportą ant bėgimo takelio. Jam patinka didesnė įvairovė, o be to, jis juokauja, kad dar turi įtikinti savo šunį, kad stebėti savo šeimininką ant bėgimo takelio taip pat smagu, kaip lėkti laukais.
Tačiau jis pataria, kad geriausia, ypač norint pradėti sportuoti, pasirinkti tokį būdą, kuris labiausia tinka būtent jums – tada labiausiai tikėtina, kad darysite tai reguliariai.
Jei pasirinksite sporto klubą, nepamirškite keisti bėgimo takelio greičio ir nuolydžio.
Neseniai pasirodžiusiame tyrime teigiama, kad intensyviai sportuojantys bėgikai ir žmonės, kurie beveik visai nesportuoja, gyvena tiek pat. Tačiau tyrimo autorius prisipažino, kad neturi pakankamai svarių įrodymų.