Visgi vos tik prasidėjus užsiėmimui netikėtai susivokiau, kad atvykau į nenustatyto lygmens sesiją. Kitaip tariant, teks atlikti itin sudėtingas pozas kabant žemyn galva ir tik tada seks negyvėlio poza kaip apdovanojimas už pastangas. Kadangi anksčiau nebuvau išbandžiusi nieko kito, išskyrus klasikines jogos pamokas, ši patirtis tapo tikru iššūkiu. Apėmė net savotiška panika.
Ar sugebėsiu? Ar pavyks išsisukti ir likti nepastebėtai mokytojos? Štai tokios mintys sukosi galvoje. Deja, viltį „pasislėpti“ tarp užsiėmimo dalyvių galėjau pamiršti, mat jų buvo tik šeši – dėmesio tikrai bus skirta visiems.
Vis dėlto neužilgo, nepaisant būgštavimų pamokos pradžioje, ėmiau jausti, kad su itin motyvuojančios instruktorės pagalba judėti ore neįtikėtinai lengva ir labai malonu. Iš užsiėmimo išėjau jausdamasi tiesiog puikiai. Atrodė, kad pagerėjo net odos būklė. Galbūt taip nutiko dėl suaktyvėjus kraujotakai. Ši patirtis taip pakerėjo, kad po kelių savaičių įtikinau health.com komandą „AntiGravity Fitness Lab“ studijoje nufilmuoti „Facebook Live“ vaizdo įrašą.
Puikiai žinojau apie jogos naudą sveikatai, bet norėjau žūtbūt išsiaiškinti, kokiomis išskirtinėmis savybėmis pasižymi būtent joga ore. Taigi norėdama sužinoti, ar kabojimas žemyn galva gerina sveikatos būklę, paskambinau gydytojui Allanui Strewartui iš Mount Sinai ligoninės Niujorke.
Anot medicinos specialisto, tvirto atsakymo į šį klausimą duoti negalima, nes reikia atsižvelgti ir į teigiamus, ir į neigiamus aspektus.
Apskritai, joga mėgstama dėl begalės priežasčių: ji gerina lankstumą, padeda sureguliuoti kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį, netgi sumažinti liemens apimtį. Lankantys jogos ore užsiėmimus taip pat galės džiaugtis tokiais rezultatais. Be to, jei kamuoja nugaros skausmai, yra nustatyta skoliozė arba tarpslankstelinio disko išvarža, kabojimas žemyn galva gali sumažinti skausmingus simptomus. „Atliekant jogos ore pratimus tempiami raiščiai ir bent laikinai atpalaiduojami raumenys“, – aiškina A. Stewartas.
Taip pat galima pastebėti laikiną teigiamą poveikį odai, pavyzdžiui, sumažėjusį mazginį venų išsiplėtimą, smulkių raukšlelių išsilyginimą, sveikesnę veido spalvą. Deja, įsitikinimas, kad kabojimas žemyn galva gali iš esmės pagerinti kraujotaką, A. Stewarto tvirtinimu, yra nepagrįstas.
Juk kraujo apytakos ratas yra nulemtas prigimties ir kraujas teka tik taip, kaip numatyta.
Nereikalinga jokia nesvarumo būklė šiam procesui pagerinti. Kūnui esant įprastoje vertikalioje padėtyje, visu organizmu (įskaitant ir smegenis) cirkuliuoja deguonies prisotintas kraujas, o netekęs deguonies kraujas grįžta į širdį. Kabant žemyn galva į širdį priteka daugiau kraujo, bet šis kraujas yra ir prisotintas, ir netekęs deguonies. „Smegenų gaunamas maistingų medžiagų kiekis nepadidėja, – sako A. Stewartas. – Priešingai – „naudingojo“ kraujo tėkmė slopinama.“ Taip galima paaiškinti silpnumą, apimantį grįžus į įprastą padėtį.
„Nenoriu tvirtinti, kad kabojimas žemyn galva yra žalingas“, – nuramina medicinos specialistas.
Deja, visi teigiami pojūčiai ir tokios reakcijos kaip švytintis veidas yra trumpalaikiai. Norint sumažinti kankinančius nugaros skausmus, geriau rinktis terapinius užsiėmimus ant inversinio stalo. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad pratimai naudojant inversinį stalą gali tiek pagerinti stuburo būklę, jog tarpslankstelinio disko išvaržą turinys pacientai gali išvengti chirurginės operacijos.
Visgi, prieš renkantis kokius nors pratimus, būtina pasitarti su gydytoju. Be to, treniruojantis ant inversinio stalo, netoliese turėtų būti žmogus, galintis padėti nuo jo nulipti, jei staiga sukaustytų skausmas.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kai kuriems asmenims jogos ore pratimai ir inversinio stalo terapija suvis nerekomenduotini. Kaboti žemyn galva griežtai nepatariama asmenims, kuriems diagnozuota širdies yda, kurie turi rimtų stuburo problemų arba serga glaukoma.