Yra ir tokių „ruonių“, kuriems nė pirties nereikia: tiesiog nusimeta žiemą rūbus ir neria į ledinę jūrą ar vėlgi iškirstą ežero eketę. Stačiatikiai net turi tradiciją sausio 19-ąją, kai minima Kristaus krikšto diena, nerti į ledinį upės ar ežero vandenį, o išnėrus persižegnoti. Tikima, kad tądien po maudynių lediniame vandenyje net pasveikstama nuo įvairių ligų. Tiesa, veikiausiai tai yra prietarai. Net ir pačios maudynės sausio 19-ąją esą neturi nieko bendro su krikščionybe, o tėra liaudies tradicija.
Ir vis dėlto, kaip su tomis „ruonių“ maudynėmis yra iš tiesų. Ar lįsti į ledinį vandenį sveika? Juk nuolat girdime kalbas apie grūdinimosi naudą, o tuos, kurie maudosi vandens telkiniuose žiemą, vadiname sveikuoliais.
Nusirengti būtina pradėti nuo apačios
Panevėžio „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė neneigia, kad grūdinimasis – sveika, vis tik pataria pratintis prie šalčio pamažu. Geriausia pradėti grūdintis dar vasarą.
„Jeigu nutarėte žiemą išbandyti maudynes lediniame vandenyje, vertėtų turėti galvoje, kad tam reikalingas pasiruošimas ir grūdinimasis jau iš anksto. Reikia pradėti grūdintis lėtai, nuo šaltų vonių, tada galima pereiti prie išsitrynimo sniegu ir apsipylimo vėsiu vandeniu bei kontrastinio dušo.
Grūdintis ir pratintis prie šalto vandens reiktų pradėti bent vasarą, geriausia tai daryti apie metus. Po šio laiko, kai kūnas jau įpras, galima išbandyti maudynes žiemą vandens telkiniuose. Priešingu atveju, jei kūnas nebus tam paruoštas, žema vandens temperatūra gali sukelti šoką organizmui.
Staiga panyrant į vandenį antinksčiai išskiria adrenaliną. Tuo metu organizme pakyla kraujospūdis, susitraukia raumenys, padažnėja širdies ritmas. Tai – stresas, kuris sekina organizmą“, – įspėjo I. Pociulienė.
Prieš išbandant maudynes vandens telkiniuose, ji patarė tam paruošti kūną, apšilti.
„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nusirengti reikia pamažu, darant keleto minučių pertraukas.
Nusirengti būtina iš apačios į viršų – pirmiausia nusimauti kelnes, tada nusivilkti striukę, o vėliau megztinį – tai padės išvengti plaučių peršalimo. Taip pat reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę, ar galite tai daryti“, – rekomendavo vaistininkė.
Po maudynių, „Delfi“ pašnekovės teigimu, reiktų kuo greičiau nusišluostyti rankšluosčiu ir apsirengti, užsidėti kepurę. Taip pat reikėtų išgerti šiltos arbatos.
Kam tokios maudynės pavojingos?
I. Pociulienė atkreipė dėmesį ir į pavojus, kurie tyko lendančių į eketę. Tokios maudynės rekomenduojamos toli gražu ne visiems.
„Nerekomenduojama to daryti sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat turintiems kraujotakos sutrikimų. Reiktų žinoti, kad gali paūmėti reumatinės, lėtinės plaučių ar sąnarių ligos“, – sakė pašnekovė.
Nėra gerai lįsti į ledinį vandenį ir tiesiai po pirties, tam nepasiruošus iš anksto, tai yra neužsigrūdinus.
„Be pasiruošimo lendant į eketę po karštos pirties lengva susirgti plaučių uždegimu, gali pradėti varginti juosmens radikulopatija, moterims gali prasidėti šlapimo takų uždegimas, vyrai rizikuoja susirgti prostatos uždegimu“, – vardijo vaistininkė.
Anot I. Pociulienės, nors grūdinimasis šaltu vandeniu organizmui teikia daug naudos, tam reikėtų pasiruošti.
„Tai – puikus būdas sustiprinti savo imunitetą, pagerinti emocinę savijautą. Tačiau tam reikia lėto pasiruošimo. Skubėti čia nereikia.
Visgi šis grūdinimosi būdas nepatartinas lėtinių ligų, kraujotakos sutrikimų turintiems žmonėms, – pabrėžė vaistininkė, pridūrusi: – Lediniame vandenyje draudžiama maudytis žmonėms, sergantiems epilepsija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, hipertenzija ir hipotenzija, inkstų nepakankamumu, taip pat nerekomenduojama sergantiems ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu bei esant aukštai kūno temperatūrai“.