„Nors jau gauname vitaminų iš pavasarinių žalumynų, bet papildomai gerai vartoti vitaminą D, nes kol kas pakankamai saulės nėra. Pravartu gerti žuvų taukus, kurie naudingi visai imuninei sistemai. Taip pat ir vitaminą C, nes dar puola peršalimo ligos. Gali pritrūkti ir B vitamino, kuris padeda nervų sistemai, raumenims, nuotaikai“, – LNK Žinioms sakė E. Ramaškienė.
Vaistininkės teigimu, vitaminas D vartoti pradedamas dažniausiai rudenį, kai sumažėja saulės, iki pat vasaros.
„Būdami saulėje naudojame apsauginius kremus, todėl vitaminas D nepasisavina. Aišku, geriausia būtų išsiaiškinti, ar mums jo trūksta, ar turime užtektinai. Jei trūksta, gydytojas gali skirti receptinį didelės dozės vitaminą D. Jis paprastai vartojamas mėnesį ar du, o po to gydytojas sprendžia, kaip skirti palaikomąją dozę“, – kalbėjo E. Ramaškienė.
Vitaminą D lengva perdozuoti, todėl reikia jį vartoti teisingai.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, vidaus ligų gydytojas Virginijus Šapoka anksčiau Žinių radijui pasakojo, kad apie 30–40 proc. žmonių organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, o likusiai daliai – apie 60–70 proc. konstatuojama vitamino D stoka.
Pasak V. Šapokos, pagal gamtos dėsnius, 80 proc. vitamino D pagamina saulė, o su maistu gauname tik likusius 20 proc. „Net ir tobulai valgydami, neturėsime sukaupę tiek vitamino D, kiek mums reikėtų“, – atkreipė dėmesį medikas ir paminėjo antrą svarbų veiksnį – sulaukus tam tikro amžiaus, maždaug nuo 65 m., organizmas nebesintezuoja vitamino D iš saulės spindulių.
Tekstą su prof. V. Šapoka rasite čia.
„Pavasarinis laiko sukimas, kai laikas sukamas valandą į priekį, turi daug įtakos, prarandama miego valanda. Ypač į laiko pasukimą sureaguoja tie žmonės, kurie turi miego sutrikimų, yra jautresni, sunkiau užmiega, turi padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas“, – sakė vaistininkė.
Laikrodžio pasukimas, pasak pašnekovės, sutrikdo ir fizinę, ir emocinę pusiausvyrą, todėl kelias dienas galime būti labiau mieguisti, nedarbingi, blogos nuotaikos, irzlūs.
Žmonėms, kuriems sunkiau sekasi užmigti, rekomenduojama prieš miegą išgerti raminančių arbatų su melisa, mėta, sukatžole.
LNK Žinių pokalbį žiūrėkite čia:
Pasak Santaros klinikų gydytojos neurologės prof. dr. Rūtos Mameniškienės: „Didelė dalis žmonių ritmo sutrikimo, persukus rodykles, nejaučia. Bet dalis žmonių tikrai nukenčia. JAV padaryta daug tyrimų, kurie rodo, kad pakeičiant laiką valandą į priekį ar atgal, pirmosiomis savaitėmis padaugėja miokardo infarktų, insultų, širdies ritmo sutrikimų skaičius. Iki 6 proc. padaugėja avarijų. Net teisėjai, pakeitus laiką, priima griežtesnius sprendimus. Tai rodo, kad miegas labai reikalingas smegenims“.
Visą tekstą su prof. R. Mameniškiene rasite čia.