Atsargiai – jau žydi žalčialunkis
Prieš išeinant į mišką grožėtis pavasariu ir ieškoti vaistažolių, reikėtų žinoti, kad jau žydi vienas pavojingiausių augalų Lietuvoje – žalčialunkis.
„Apie žalčialunkį yra vienas pasakojimas, o gal galima sakyti, kad tai jau kaip legenda. Žmogus norėjo parnešti į namus gražią žalčialunkių puokštę. Bet neturėjo nei žirklių, nei peilio. Bandė lenkti ir nusilaužti šaką, bet niekaip nelūžo, todėl nukando ją su dantimis. Deja, bet namo rankose parsinešė ne puokštę, o dantis“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos daktaras M. Lasinskas.
Nors tai – tik pasakojimas, jis iš tiesų gali išsipildyti, nes žalčialunkis gali tirpdyti dantų emalį, sukelti uždegimą.
„Lietuvoje nuodinga ir mėlynoji kurpelė, ir nuodingoji nuokana, ir vilkauogė. Jų žmonėms tikrai nereikėtų rinkti ar vartoti. Tiesa, žolininkai, vaistininkai žino kaip juos panaudoti ir paversti naudingais, bet tiksliai nežinant, kaip, negalima rizikuoti. Tad geriau nuodingais augalais, taip pat ir žalčialunkiu, pasigrožėti iš tolo ir neliesti, nes jis gali pažeisti ir odą prisilietus“, – kalbėjo dr. M. Lasinskas.
Žalčialunkis pradeda žydėti labai anksti, kai dar būna sniego. Iš pradžių atsiranda žiedai, o tik po to lapeliai – tai vienas pirmesnių tokių spalvingų augalų pavasarį.
Apsinuodijus žalčialunkiu pasireiškia tradiciniai apsinuodijimo simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas.
Jau gausu naudingų vaistažolių
Kaip pasakojo žolininkas, lauke jau galima rasti daugybę naudingų vaistažolių. Štai prie šlapių dirvų, ypač tvenkinių, jau matosi šalpusnis. Tai viena pirmųjų pavasarinių vaistažolių, kuri gali pagelbėti atsikosėti, net ir lotyniškai šalpusnis reiškia „paleidžiu kosulį“. Šalpusnis padeda ir nuo slogos, o geltonos spalvos žiedeliai, kaip ir kiaulpienės, gerina kepenų veiklą, virškinimą.
Šalpusnio vaistinėse nebenusipirksite, nes jis buvo išimtas iš vaistinių augalų registro – ilgai ir didesnėmis dozėmis jį vartojant, kepenims gali kaip tik pakenkti.
„Bet iš tiesų, tai puikus augalas. Galima gerti šalpusnio arbatas maždaug savaitę, padės paleisti kosulį. Šiuo metu yra tik žiedeliai, galima surinkti ir kokius 5–10 žiedelių užplikyti karštu vandeniu. Palaikyti uždengus 7 minutes ir gerti arbatą. Vienas puodelis per dieną yra atsigėrimui, trys – sveikatinimuisi, o penki jau gydymuisi. Gerti reikėtų prieš valgį arba kelios valandos po jo. Prie šalpusnio galima pridėti kitų žolelių, nes mišinys visada saugesnis“, – kalbėjo dr. M. Lasinskas.
Greitai prasidės vaistinės ir tamsiosios plautės sezonas. Ji labai gerai padeda kvėpavimo sistemai, taip pat nuo plaučių uždegimo.
„Plautę galima maišyti su šalpusnio žiedais. Jei į šį mišinį dar pridėsite šliaužiančiosios tramažolės, bus puiki arbata kvėpavimo sistemai, kosuliui malšinti. Jei taip šilta bus ir toliau, neilgai trukus sulauksime pavasarinės raktažolės. Tada su tokia kompanija – plaute, šalpusniu, raktažole, šansų kosuliui ir peršalimui nebelieka“, – šypsosi žolininkas.
O virškinimui pagerinti reikia karčių žolelių, tokių kaip kiaulpienės, varnalėšų, debesylo šaknys. Jų reikėtų paskubėti prisikasti, nes vėliau naudingosios medžiagos keliaus į stiebus, lapus, ir šaknys bus mažiau vertingos. Pasak žolininko, šie augalai mažina cholesterolį, padeda virškinimui.
„Iš spygliuočių galima prisirinkti pumpurų, jaunų šakelių, juos galima dėti į kokteilius, arbatas. Dilgėlė, garšva, notrelė, kiaulpienių lapeliai, juodųjų serbentų lapai – nuostabios vaistažolės, jas galima dėti į salotas, juodųjų serbentų lapai veikia priešuždegimiškai, padeda sąnariams. Tiesa, dilgėles reikia gerai patrinti, kad nenudilgintų liežuvio.
Šias žoleles galima džiovinti, šaldyti, daryti sultis, nes patys naudingiausi yra pirmieji išdygę augalai. Be to, dabar dar galima prisirinkti gluosnių žievės, nes tai natūralus aspirino šaltinis. Tiesa, reikėtų žievę imti tik nuo nukirstų medžių ir nežaloti gyvų“, – patarė dr. M. Lasinskas.