Kokie šie produktai ir kada vertėtų juos vartoti, medikas pasakojo konferencijoje „Alternatyviosios medicinos prioritetai ir vertinimas“.
Bičių duonelė – seniausiai žinomas konservantas
Apie 20 proc. medaus sudaro vanduo ir 80 proc. sausosios medžiagos. Daugiausia meduje yra angliavandenių (cukrų): 30 proc. sudaro gliukozė, 45 proc. fruktozė ir 5 proc. sacharozė. Randama apie 20 įvairių aminorūgščių. Iš fermentų svarbiausia yra sacharazė, kuri susiskaldo į gliukozę ir fruktozę. Baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų meduje randama nedaug, pasakojo P. Rimkus.
Medų galima vartoti įvairiais būdais – tiesiog valgant, naudojant tirpalams akims, fonoferozės kompresams, inhaliacijoms, masažams. Kitas iš bičių gaunamas produktas yra žiedadulkės.
„Žiedadulkės prilimpa prie bičių kūnelio, kai jos atskrenda ant augalo. Su tomis prilipusiomis žiedadulkėmis ji atskrenda į avilį. Tačiau šias žiedadulkes bitės perneša nuo vieno augalo ant kito, taip juos apdulkindamos. Kadangi žiedadulkės surenkamos iš įvairių augalų, gaunama daug cheminių junginių, kurių indentifikuota apie 250“, – kalbėjo gydytojas.
Žiedadulkėse yra 14 vitaminų: A, B (1, 2, 3, 6), C, D, E, K, F, PP, H, M, rutinas, inozitas. Šiame produkte taip pat yra 28 paprasti ir sudėtiniai angliavandeniai; fruktozė, inozitas, gliukozė, sacharozė, celiuliozė ir kt.
„Bičių duonelė – tai bičių suneštos ir suslėgtos žiedadulkės korio akutėse, sumaišytos su bičių seilėmis ir nektaru, konservuotos medumi bei vašku. Tai seniausiai žinomas natūralus konservantas, taip pat pagrindinis bičių mitybos ir didžiausią energetinę vertę turintis produktas,“ – pasakojo P. Rimkus.
Pasak gydytojo, jei palygintume žiedadulkes ir duonelę, tai žiedadulkės būtų tarsi švieži agurkai, o duonelė atstotų raugintus. Duonelėje yra daugiau vitaminų, du kartus daugiau angliavandenių, tačiau mažiau baltymų ir riebalų.
Tiek žiedadulkės, tiek bičių duonelė pasižymi baktericidiniu, priešgrybeliniu, antitoksiniu veikimu. Rekomenduojama pagyvenusiems ir senesniems asmenims, taip pat patariama vartoti profilaktiškai, jei dirbate elektromagnetiniame lauke. Paros dozė nuo 10 iki 15 g.
„Bičių pienelis dar vadinamas „karališkąja želė“. Tai skystis, kurį išskiria bičių darbininkių žandų ir ryklės sekrecijos liaukos. Juo bitės maitina lervutes. Lervutė, iš kurios bus auginama motinėlė, gausiau ir ilgiau maitinamos bičių pieneliu. Iš lervučių, kurios maitinamos trumpiau, išsivysto bitės darbininkės“, – sakė gydytojas.
Bičių pienelyje taip pat yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, nustatyta apie 110 cheminių junginių. Tyrimai rodo, kad šio produkto sudėtyje yra tam tikro hormoninio aktyvumo. Bičių pienelyje yra iki 20 proc. angliavandenių, o mineralinių medžiagų beveik visa Mendelėjavo lentelė. Vitaminų 10 kartų daugiau nei žiedadulkėse, ypač daug vitamino B. Bičių pienelio veikimas skatina ląstelių atsistatymo procesus, didina eritrocitų, hemoglobino kiekius, mažina hipercholesterolemiją, pasižymi antioksidaciniu ir radioprotekciniu poveikiu. Koreguoja nuotaiką bei psichines reakcijas.
Nuo skausmo malšinimo iki kraujagyslių išplėtimo
„Propolis arba pikis – bičių surinktos ir apdorotos augalų išskiriamos dervingos medžiagos, kurias bitės perdirba ir naudoja avilyje užklijuojant landas, pritvirtinant korių kraštus, padengia korių narvelius. Tai viena iš avilyje naudojamų higienos priemonių, todėl ši medžiaga yra gana stiprus antibiotikas ar antiseptikas“, – kalbėjo P. Rimkus.
Pikio sudėtyje yra įvairiausi cheminiai junginiai, kurių skaičiuojama net iki 250. Didžiausią dalį sudaro fenoliniai junginiai, flavanoidai. Taip pat yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų junginių, kurie atlieka tam tikrą gerą poveikį, stimuliuojantį mūsų organizmo funkcijas.
Propolis malšina skausmą, patinimus, dezodoruoja, yra antibakterinė, antioksidacinė, citostatinė medžiaga, skatina žaizdų ir opų gijimą.
Šį produktą vertėtų naudoti norint apsisaugoti nuo gripo ar kitų peršalimo ligų, sergant ūminėmis ar lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, virškinimo trakto susirgimais, odos ligomis. Patariama vartoti prieš ir po operacijų kaip imunostimuliatorių, siekiant išvengti komplikacijų. Propolio spiritinis tirpalas mažina arterinį kraujospūdį, išplečia kraujagysles, mažina bendrą cholesterolio kiekį.
„Bičių nuodus gamina didžioji ir mažoji liaukos, didžioji rūgštines medžiagas, mažoji šarmines. Bitė yra unikalus vabzdys, tartum vienkartinis švirkštas, kurį sukūrė gamta. Bitei įgėlus suleidžiami visi nuodai, palikus savo geluonį ji miršta po įgėlimo. Gelia tik bitės motinėlės arba bitės darbininkės, jos atiduoda savo gyvybę už bendruomenę“, – sakė P. Rimkus.
Bičių nuodai sudaryti iš melitino, kuris veikia kaip priešuždegiminė medžiaga, skatina imuninius organizmo procesus; taip pat iš histamino, nuo kurio priklauso skausmas ir odos perštėjimas bei hialuronidazės, kuri padeda geriau įsiskverbti bičių nuodams. Nuodų sudėtyje yra apie 18 amino rūgščių, kurių veikimas yra priešuždegiminis, taip pat fermentų, kurie yra kenksmingi bei skruzdžių ir druskos rūgščių, kurios veikia dirginančiai.
„Įgėlimai naudojami gydyti reumatą. Be to, įdomus faktas, jog 2013 m. Santaros klinikose buvo taikoma speciali imunoterapija naudojant bičių nuodus žmonėms, kurie po įgėlimo patirdavo sunkias alergines reakcijas. Vėliau jų alerginės reakcijos būdavo lengvesnės arba nebepasikartodavo“, – pasakojo gydytojas.
Paskutinis preparatas yra bičių vaškas – jį gamina bičių darbininkių vaško liaukos. Jos išskiria vašką nedidelėmis, pusiau skaidriomis plokštelėmis, bitės iš vaško formuoja korio akutes medui, žiedadulkėms kaupti bei savo palikuoniams auginti. Bičių vaškas biologiškai aktyvus produktas, turintis antibakterinių, priešmikrobinių ir priešuždegiminių savybių. Nesvarbu, kaip jį apdirbtume, jis technologiškai nepasikeičia.
„Jį rekomenduojame gydant viršutinių kvėpavimo takų sutrikimus, galima kramtyti su medumi. Tinka sergant lėtiniu bronchitu, naudojant inhaliacijas, audinių patinimui mažinti maišant su propoliu“, – sakė gydytojas P. Rimkus.