– Tarkime, žmogus pasilenkęs nepasiekia žemės, nugaroje nesukabina rankų, neatsistoja nuo žemės be rankų, sėdėdamas ant žemės ar kėdės, negali sukryžiuoti kojų. Ar žmogui vertėtų dėl to sunerimti?
– Jeigu žmogus pasilenkęs nepasiekia žemės rankomis, ar nugaroje nesukabina rankų, tai nėra kažkas labai grėsminga. Tiesiog žmogus nėra toks lankstus. Kai žmogus sunkiai atsistoja nuo žemės, ilgiau užtrunka keisdamas kūno padėtį ar atlikdamas įprastus judesius, tai – jau rimtesni požymiai apie pablogėjusią sveikatos būklę.
– Ką tai pasako apie žmogaus sveikatos būklę?
– Pavyzdžiui, jeigu žmogus lengvai atsistoja nuo žemės be rankų, tai galima susieti su geresne ilgaamžiškumo perspektyva. Priešingu atveju, tai rodo organizmo nusilpimą bei nefunkcionalumą. Jeigu žmogus negali sukryžiuoti kojų, reikia aiškintis, kokios to priežastys. Kai kurie žmonės nuo žemės atsistoti be rankų negali dėl antsvorio, nutukimo, stuburo, klubų, kelių ar kitų sąnarių nusidėvėjimo. Tai rodo, jog žmogaus aktyvumas, daugelis gyvybinių procesų turi apribojimų ir tai neabejotinai neigiamai veikią bendrą sveikatą- ir fizinę ir psichinę bei emocinę. Tokiam treniruotis ar užsiimti ligų profilaktika daug sunkiau. Dėl to gali atsirasti ar greičiau progresuoti širdies, kvėpavimo, virškinimo, nervų sistemos ligos. Gyvenimo kokybė taip pat suprastėja, atsiranda ir kitų susirgimų.
– Kokių priemonių turėtų imtis žmogus, negalintis atliktų šių, atrodo, primityvių veiksmų?
– Pirmiausia, žmogus turėtų būti fiziškai aktyvesnis. Jeigu jis daug juda, taip pat tampa ir funkcionalesnis, jeigu neturi rimtų sveikatos sutrikimų, yra pakankamai jaunas ir turi jėgos rezervus, ar kompensacines galimybes. Lankstumas yra tik vienas iš fizinio aktyvumo komponentų. Reikia neužmiršti, kad atliekant lankstumo pratimus, taip pat reikėtų atlikti ir jėgos, aerobinius, balanso pratimus. Taip pat prižiūrėti svorį, kad nebūtų nereikalingų kilogramų. Lankstumo pratimų negalima išskirti, kaip vienintelių ir svarbiausių.
– Ar žmogui duoda naudos bent minimali mankšta, tarkime, ryte; pasivaikščiojimas?
– Taip, be abejo. Žmogus gali nejausti sustiprėjimo, bet sveikatos rodikliams, ilgaamžiškumui, tai duoda neabejotiną poveikį, nors fizinis aktyvumas ir yra nedidelis. Jeigu žmogus sportuoja po truputį, kasdien vis aktyviau, gerėja jo sveikata, fizinė forma, kūno funkcionalumas, atsiranda daugiau energijos. Tačiau svarbu nepamiršti ir neigiamos pusės: jeigu žmogus sportuoja per daug aktyviai, nesilaiko rekomendacijų, jis gali pervargti, nusilpti, nustekenti savo organizmą. Svarbiausia – saikas ir racionalumas.
– Nors pastaruoju metu sportuojančių ar kitaip judančių asmenų daugėja, visgi procentaliai tai maža dalis. Papasakokite, kodėl sportuoti naudinga? Galbūt taip paskatinsite žmones tuo užsiimti.
– Pirmiausia, žmonės turėtų pajausti, kad sportas ir optimalus fizinis aktyvumas, ne bet koks, ne chaotiškas ir ne minimalus, labai pagerina gyvenimo kokybę. Žmogus gali ilgiau, įdomiau ir savarankiškiau gyventi, įveikti įvairius iššūkius. Daugelis žmonių, neturėdami jėgos rezervų, turi atsisakyti daugelio gyvenimo malonumų, pavyzdžiui, kelionių, aktyvaus poilsio. Žmogus jaučiasi blogiau, atsiranda nepilnavertiškumo jausmas, silpnėja sveikata. Lankstumą, jau apleidus ir pradėjus vystytis degenreaciniams procesams, įgyti ganėtinai sunku- reikia kantrybės, žinių, nuosaikumo. Apie sporto naudą žino visi, bet daugelis nemoka, nebando, ar nežino, kaip tinkamai sportuoti. Žmonės sportuoja neracionaliai, negauna norimų rezultatų. Jiems pritrūksta kantrybės sulaukti pirmųjų rezultatų. Užtektų kokybiškų 2-4 savaičių, kad žmogus pradėtų jaustis geriau.
– Kad iš judėjimo pasisemtumėme maksimalios naudos, kokie mūsų planai turėtų būti, tarkime, per savaitę?
– Žmonės aktyvūs turėtų būti kiekvieną dieną maždaug po valandą ar pusantros. Ypač naudinga būtų stiprinti organizmą pagal specialisto sudarytą individualų fizinio aktyvumo- treniruočių planą, teisingai atliekant paskirtus pratimus. Labai svarbu pagal fizinį aktyvumą atitinkamai suderinti poilsį ir mitybą. Tada galima tikėtis geriausių rezultatų išvengiant neigiamų sveikatai padarinių- kas dažnai tampa vėlgi sumažėjusio fizinio aktyvumo priežastimi. Aktyvuojantis savarankiškai bent pusę valandos kasdien žmogus turėtų energingai vaikščioti, važiuoti dviračiu, plaukioti ar užsiimti kitokia mėgstama fizine veikla, kad jis šiek tiek išprakaituotų, padažnėtų kvėpavimas.
Valandą, dirbti sode ar t atlikti buitinius darbus. Visa tai yra fizinis aktyvumas. Svarbiausia, kad veikla būtų kuo įvairesnė, nekeltų didesnio diskomforto ir nuo jos neatsirastu užsitęsusių skausmų. Viena didžiausių problemų yra ta, kad žmonės susidomi tik viena veikla, pavyzdžiui, pasivaikščiojimu, ar bėgiojimu. Tai nėra gerai. Nėra tokio maisto produkto, kuriuo mes galime pasisotinti ir užtikrinti organizmo poreikius. Taip pat nėra ir fizinės veiklos, ar pratimo, kuris galėtų visapusiškai sustiprinti. Įvairovė itin svarbi.