Mergina išsivadavo iš vėžio baimės
„Ant nugaros, liemenėlės vietoje, buvo iškilę keli apgamai. Du iš jų ypatingai kliūdavo, kai rengdavausi. Dermatologas juos apžiūrėjo ir nustatė, kad jie nepiktybiniai, tačiau patarė pašalinti, nes dėl nuolatinio dirginimo ateityje gali prasidėti piktybiniai procesai. Nusprendžiau paklausyti patarimo. Kai kuriuos apgamus man nudegino šaltu azotu, o vieną, kuris labiausiai kliūdavo ir būdavo traumuojamas, išpjovė ir ištyrė dėl piktybiškumo. Tai buvo pakankamai skausmingas procesas, tačiau šis trumpalaikis skausmas, palyginus su tuo, kiek emocijų šie apgamai man kainavo, nieko nereiškė. Aš juos vis užkabindavau, man pradėdavo juos skaudėti, o tuomet neduodavo ramybės mintys, kad gali išsivystyti vėžys. Vieną apgamą ypač nusidrėksdavau – tai buvo kaip negyjanti žaizda, kuri nuolat skauda, jei prisiliečiu. Taigi aš nuolat apie juos galvodavau, todėl kai jų neliko, buvau labai laiminga. Po procedūros buvo likusios žaizdelės, bet jokios ypatingos priežiūros joms nereikėjo, labai greitai viskas sugijo“, - savo patirtį pasakojo DELFI kalbinta Aurelija.
Vienas išdegintas apgamas jai atsinaujino, tačiau merginai jis bėdų nekelia, mat nėra iškilęs. Vis dėlto ne visi, kuriems buvo pašalinti apgamai, lieka patenkinti rezultatu. Vieni tikina, kad procedūros metu jaučiamas skausmas tik tol, kol leidžiami vaistai nuo skausmo, kiti tikina, kad skausmas toks nepakeliamas, kad gyvenime daugiau nieko panašaus nekartotų. Dalis žmonių tikina, kad po kelių mėnesių lazeriu pašalintas apgamas jiems vėl atsinaujino. Treti nepatenkinti pernelyg į akis krentančiu randu arba rausva dėme apgamo vietoje. Mat iškilę apgamai gali būti šalinami tik chirurginiu būdu, o toks įsikišimas į kūną yra radikalesnis už procedūras lazeriu.
Pasak dermatologės Nataljos Jasaitienės, prieš nuspręsdamas šalinti apgamą žmogus turėtų apsilankyti pas dermatovenerologą, kuris apgamą įvertintų. Taip pat svarbu, dėl ko šalinamas apgamas – dėl estetikos ar dėl prevencinių tikslų (pavyzdžiui, apgamas dažnai traumuojamas). „Jei apgamas šalinimas dėl estetikos, vertėtų tikrai gerai pagalvoti. Žmonės dažnai tikisi, kad toje vietoje nieko neliks, bet taip nebūna. Lieka randas, kuris estetiškai gali atrodyti blogiau nei apgamas, todėl visada reikia pagalvoti, ar tikrai verta šalinti apgamą“, - teigė pašnekovė.
Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė dr. Matilda Bylaitė pasakojo, kad apgamai gali būti įvairių rūšių. Nuo to, koks tai apgamas – įgimtas ar įgytas, kokio jis tipo (jungties ar mišrus), pagaliau, ar apskritai tai apgamas (medikė pastebi, kad apgamai dažnai maišomi su papilomomis, fibromomis ir kitokių rūšių ataugėlėmis, kurios atsiranda dėl mechaninio poveikio, saulės ir žmogaus papilomos viruso).
„Jeigu apgamas nėra pakitęs, medicininiais tikslais dermatologas jo šalinti niekada nesiūlys, nebent jis labai traumuojamas, dėl to parausta, pradeda kraujuoti, skauda. Paprastai tokie apgamai būna liemenėlės srityje, toje vietoje, kurioje nešiojama grandinėlė, ar plaukuotoje galvos srityje. Tai vadinamieji dermaliniai apgamai, kurie jaunystėje atrodo kaip gražūs taškiukai, tačiau dėl to, kad pigmentinių ląstelių sankaupos yra giliai odoje, su amžiumi jos iškyla į paviršių: iki senatvės iš lygaus gražaus apgamėlio gali pasidaryti geras žirnis. Tokie apgamai gali būti tiek kūno spalvos, tiek rudi. Jei tokių apgamų matomoje vietoje susikaupia keletas, jie iš tiesų gadina estetinį vaizdą. Moterys tokiais atvejais save lygina su ragana ir nori tokius apgamus pašalinti.
Jeigu apgamas yra gėrybinis, t. y. ištirta, kad jis niekada nesupiktybės, jį galima šalinti. Kaip tai padaryti yra įvairiausių būdų – pradedant lazeriu, baigiant elektropeiliu ar kitais būdais. Po apgamo šalinimo lieka žaizdelė, kuri sugyja per savaitę. Jos vaizdas priklauso nuo specialisto kvalifikacijos ir naudojamos aparatūros, nes gali likti tiek gilesnis, tiek mažesnis randas. Gražiausiai atrodo, kai apgamas šalinamas lazeriu, kadangi gerai nusiima paviršinis sluoksnis ir nelieka gilių randų. Tačiau žymelė, aišku, lieka. Todėl po bet kokio apgamo šalinimo būtina vengti saulės spindulių, kad jie nepaskatintų pigmentacijos. Jeigu apgamas didelis, visada lieka rizika, kad liks randas. Todėl reikia savęs paklausti – tu nori apgamo ar vietoj jo tokio pačio dydžio baltos dėmės arba rando. Niekas negali garantuoti, kaip žaizda gis. Pavyzdžiui, yra žmonių, kuriems bet kokia žaizda sugyja dideliais randais“, - kolegei antrino M. Bylaitė.
Pasak jos, prieš 10-15 metų buvo mada visus apgamus šalinti. Dabar laikomasi priešingos nuostatos, kadangi apgamo šalinimas – bet kuriuo atveju chirurginė intervencija į kūną.
„Tačiau tai nesusiję su nuostata, kad apgamą pavojinga judinti. Žmonės prisiklausę įvairių mitų, neįsigilina į detales ir kuria istorijas. Problema atsiranda, kai netinkamu metodu pašalinamas blogas apgamas – kai jis ne išpjaunamas, bet pašalinamas lazeriu arba šalčio terapija. Audiniai tuomet suardomi ir jų nebeįmanoma ištirti, o po to nustembama, iš kur atsirado melanomos metastazės. Todėl labai svarbu kreiptis į rimtą specialistą, kuris užsiima apgamais, neiti pas bet ką“, - patarė pašnekovė.
Ataugėles, M. Bylaitės teigimu, šalinti galima, nes jos sėjasi, jų daugėja. Kartais jos atsiranda jau nuo 20 metų ir paprastai būna susijusios su žmogaus papilomos virusu, odos trinties į drabužius, odos senėjimo veiksniais. Dažniausiai jos sukelia tik estetinį diskomfortą. Paprasčiausias jų šalinimo būdas – tiesiog nukirpti, bet gali būti šalinamos ir lazeriu, skalpeliu, kitokiais būdais. Kita vertus, jos linkusios pasikartoti – tiek toje pačioje, tiek kitoje vietoje.
Baltųjų apykaklių sindromas
Visai kas kita, jei apgamas supiktybėjęs: tuomet jis šalinamas chirurginiu būdu, kuris laikomas šiuo atveju patikimiausiu. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų. Du trečdaliai pacienčių – moterys. Tiesa, Lietuva lyginant su kitomis Europos valstybėmis, kol kas patenka į mažo sergamumo grupę. Tarp Europos valstybių daugiausiai nuo melanomų kenčia Skandinavijos šalių piliečiai. Medikai tai sieja su jų odos tipu bei gyvenimo būdu. „Skandinavų oda yra šviesi, per ilguosius savaitgalius jie mėgsta išvažiuoti trumpam į šiltuosius kraštus, ten kelias dienas guli paplūdimyje, o grįžta su iki pūslių nudegusia oda“, - apie melanomų priežastis svarstė Euromelanomos komiteto narys, gydytojas Viktoras Sidorovas.
Toks žmonių elgesys, nesvetimas ir lietuviams, net turi pavadinimą – baltųjų apykaklių sindromas.
Pasaulyje pagal melanomų skaičių pirmauja Australija, kurioje daugiausia saulėtų dienų. Čia iš 100 tūkst. gyventojų serga 50. Tuo tarpu mažiau nei lietuviai, anot statistikos, susirgti melanoma rizikuoja rusai ir baltarusiai, o bene mažiausiai melanomos atvejų užfiksuota Viduržemio jūros regiono šalyse.
„Piktybiniai odos navikai skirstomi į kelias rūšis. Egzistuoja vadinamasis šviesusis odos vėžys, kurio metastazavimo dažnis – vos 5 proc., o mirtingumas – nedidelis. Susirgus melanoma, išgyvenamumas skaičiuojamas penkeriais metais ir tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos.
Tai nulemia naviko gylis. Jeigu jis iki 2 milimetrų, prognozė pacientui labai gera. Tikimybė jam išgyventi – per 90 proc. Jei nėra metastazių, tačiau navikas gilesnis nei 4 mm – jau tik 67 proc. Tuo tarpu atsiradus metastazėms kituose organuose – prognozė labai prasta“, - Melanomos dienos proga yra pasakojusi medikė.
Vyrai su šia liga išgyvena 10 proc. rečiau nei moterys. Vidutinis sergančiųjų amžius – 57 metai. Jaunesni nei 49 metų pacientai, kurie gyvenime galėtų dar daug nuveikti, sudaro net trečdalį tokių pacientų. Taip pat visame pasaulyje pasitaiko atvejų, kai nuo melanomos miršta 20-mečiai ar net vaikai.
„Išanalizavę duomenis nuo 1978 m., pastebėjome, kad, deja, mažiau diagnozuojama pirmos stadijos melanomų, daugėja antros ir, kas labai liūdina, nežinomų stadijų, nemažėja trečios ir ketvirtos stadijos melanomų“, - apgailestavo S. Valiukevičienė.
Anot medikės, rizikos veiksniai gali būti susiję su konstituciniais žmogaus požymiais: jo odos tipu, polinkiu į strazdanas, odos šlakais. Nors kartais melanoma gali atsirasti tokioje kūno vietoje, kurios niekada nepasiekia saulės spinduliai, vis dėlto kaip vienas pavojingiausių veiksnių įvardijamas saulės poveikis.