Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl apskritai daugeliui žmonių prireikia skaitymo akinių. Laikui bėgant ir organizmui senstant, žmogaus gebėjimas sukoncentruoti dėmesį į arti esančius objektus pamažu prastėja, todėl ilgainiui atsiranda akinių poreikis.
Paprastai tas procesas prasideda nuo 40-ies metų ir progresyviai blogėja su kiekvienais metais. Ši būklė vadinama presbiopija (senatvinė toliaregystė).
Akies lęšiukai yra skaidrios struktūros, sudaryti iš baltymų ir vandens, vykstant natūraliems organizmo senėjimo procesams tampa nelankstūs, todėl darosi sunkiau sukoncentruoti žvilgsnį. Jaunų žmonių lęšiukai keičia formą (prisitaiko) lengvai, bet senstant lęšiukai tampa kietesni, todėl gali prireikti akinių skaityti – kaip pagalbinės priemonės, kuri padėtų įžiūrėti arti esančius daiktus.
V. Beitso teorija
Garsi Didžiosios Britanijos knygų autorė Džilijan Snoksal teigia, kad šio proceso galima išvengti arba bent jį sulėtinti. Moteris bandė nešioti akinius prieš daugiau nei 30 metų, kai jai buvo apie 40. Džilijan suprato, jog niekada nesusidraugaus su akiniais, todėl savarankiškai pradėjo ieškoti informacijos apie tai, ar yra kokių nors tikrai veiksmingų akių pratimų, kurie galėtų pagerinti regėjimą.
Savo knygoje „Better Eyesight for Busy People“ Džilijan detaliai aprašo, kaip remdamasi V. Beitso metodu sugebėjo atsikratyti akinių.
Beitso metodą sukūrė JAV oftalmologas Viljamas Horacijus Beitsas XIX amžiaus pabaigoje.
Baigęs medicinos institutą V. Beitsas penkerius metus pradirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų pacientų, kuriems Beitsas išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Beitsas ėmė ieškoti priežasčių ir tam atidavė net 30 savo gyvenimo metų.
Po ilgų tyrinėjimų Beitsas priėjo prie išvados, kad akis dirba kaip paprastas fotoaparatas: akies optiniai parametrai keičiasi ilgėjant arba trumpėjant akies ilgiui. Akies optinius parametrus keičia šeši akį judinantys raumenys.
Tai viršutinis išilginis raumuo, kuris pakelia akį į viršų; apatinis išilginis raumuo, kuris akį nuleidžia į apačią, vidinis šoninis išilginis raumuo, akį pasukantis į nosies pusę; išorinis šoninis išilginis raumuo, akį pasukantis į šalį, ir du labai svarbūs skersiniai raumenys: viršutinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš viršaus, ir apatinis skersinis raumuo, kuris akį apima puslankiu iš apačios.
Oftalmologas įsitikinęs, jog gerą regėjimą užtikrina atsipalaidavę visi šeši akį judinantys raumenys. Akis vėl įgyja rutulio formą ir žmogus vėl gerai mato toli.
V. Beitsas rado ir trumparegystės priežastį. Kai kuriems žmonėms skersiniai raumenys dėl perkrovų tiek įsitempia, kad negali visiškai atsipalaiduoti. Tokių žmonių akies obuolys yra daugiau ar mažiau pailgas ir jie yra trumparegiai.
Kai tiktai trumparegiui ant nosies užkabinami akiniai, šitie įsitempę skersiniai raumenys jau niekad nebeatsipalaiduoja. Atsipalaiduoti jiems neleidžia akiniai, o jeigu jie ims atsipalaiduoti, tai su akiniais žmogus matys blogiau.
Dar daugiau: esant didelėms regėjimo perkrovoms, šie skersiniai raumenys gali įsitempti ir įsitempia vis labiau ir labiau – akis vis ilgėja ir reikia vis stipresnių ir stipresnių akinių.
Beitsas siūlo paprastą ir suprantamą metodiką regėjimui atkurti. Visų pirma kiek galima mažiau nešioti akinius arba laikinai juos pakeisti silpnesniais. Atliekant pratimus reikia atlaisvinti įtemptus skersinius raumenis ir sustiprinti išilginius.
Pasak Beisto, akiniai daro dvejopą žalą: visų pirma jie neleidžia dirbti skersiniams raumenims – akiniai dirba už juos. Antra, akiniai akis padaro nejudrias. Žmogus, nenešiojantis akinių, nuolat judina akis. Kai tiktai ima nešioti akinius, jis jau daugiau sukioja galvą, o ne pačias akis.
1901 metais Beitsas parašė darbą, kuriuo norėjo įrodyti, kad visi keturi regėjimo sutrikimai – trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas – yra susiję su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie – per daug atpalaiduoti. Jis taip pat sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti.
Akys toks pat organas, kaip ir visi kiti žmogaus organai, ir jomis reikia rūpintis bei prižiūrėti. O kaip tai daryti pagal V. Beitsą?
Kuo dažniau mirksėti
Sveika akis dažnai mirksi. Būtent dėl mirksėjimo akys yra nuolat sutepamos akių skysčiu. Ašaros ne tik sutepa, bet dezinfekuoja akis, apsaugo nuo mikrobų ir dulkių, kurių visada yra ore. Mirksėjimas tai pat leidžia pailsėti nuolat dirbančioms tinklainės nervų ląstelėms ir padeda atkurti jų darbingumą. Mirksint atsipalaiduoja akį judinantys raumenys.
Ilsinti akis
Paprasčiausias būdas leisti akims pailsėti – užsimerkti ir taip ilgiau pabūti įsivaizduojant ką nors malonaus. Kai žmogus mąsto apie malonius dalykus, jis atsipalaiduoja.
Tai tarsi greitoji pagalba akims. Ja reikia naudotis kuo dažniau. Akys jums atsidėkos už tas poilsio minutes. Leisdami akims pailsėti, jus neprarasite darbo laiko – juk atsipalaidavusia psichika ir akimis jūs dirbsite gerokai greičiau ir efektyviau.
Palmingas
Dar labiau akys atsipalaiduos, jei ne tik užsimerksite, bet akis pridengsite delnais. Tada į akis nepatenka šviesos. Palmingo pavadinimas kilęs nuo angliško žodžio palm – delnas. Atliekant šį pratimą rekomenduojama įsivaizduoti juodą, akliną tamsą. Po to tris kartus stipriai užmerkti akis. Nuėmus delnus dar šiek tiek pabūti užsimerkus. Švelniai pirštais perbraukti per vokus ir atsimerkti.
Palmingu galima užsiimti nors ir ištisą dieną, šio pratimo akims niekada nebus per daug. Tiesa, yra atvejų, kai pratimų daryti negalima: jeigu praėjo mažiau kaip pusmetis po operacijos ar kai yra atšokusi tinklainė.
Akomodaciniai pratimai
Šių pratimų pagrindas irgi gana paprastas: turėtumėte žiūrėti į tašką tolumoje, o po to į tašką, esantį arti. Keičiant kryptį reikėtų sumirksėti akimis. Pavyzdžiui, galima žiūrėti į nykštį ir jį priartinti, o paskui atitolinti.
Didieji posūkiai
Pritaikyti šį pratimą regėjimui gerinti Beitsą įkvėpė vaikai.
Atliekant posūkius akys turi būti atmerktos. Atliekama po 50–60 posūkių. Vaizdas ir daiktai įvairiu greičiu turi tarsi praplaukti pro akis. Labai svarbu, kad atlikdami posūkius nesistengtumėte gerai matyti prabėgančius daiktus. Tiesiog žiūrėkite, bet nesistenkite matyti. Posūkiai ypač naudingi tiems, kurių akys nepailsi miegant. Atlikite šį pratimą eidami miegoti ir po miego. Posūkius atlikite plastiškai, ritmingai, be įtampos. Kai dirba raumenys, nervai nurimsta. Posūkiai, skirti gerinti regai, pašalina nuovargį ir nemalonius pojūčius.
Lingavimo pratimai
Atliekant šį pratimą reikia pakaitomis stovėti tai ant vienos kojos, tai ant kitos, linguoti tai į vieną šoną, tai į kitą, tuo pačiu metu žiūrėti pro langą, į tašką tolumoje.
Spalvų dienos
V. Beitsas regai koreguoti siūlo savotišką žaidimą. Oftalmologas rekomenduoja nors vieną dieną praleisti ieškant aplinkoje vienos spalvos ir žiūrint į ją. Pavyzdžiui, vieną dieną galima žiūrėti į žalią, kitą – į mėlyną spalvą, o trečią dieną patalpoje galima ieškoti geltonų akcentų.
Visus šiuos pratimus atlikti galima, kai tik turite laisvą minutę: namie, darbe, viešajame transporte, laukiant eilėje prie kasos ir pan. Niekam nekyla abejonių, kad mankšta yra naudinga kūnui, todėl neturėtų kilti abejonių, kad ji naudinga ir akims.