VU medicinos fakulteto konferencijoje ji pasakojo, kas gi yra ta Lietuvoje netradicine medicina laikoma ajurveda ir kaip ji gali padėti tradiciniams gydytojams.
Liga yra tam, kad permąstytume gyvenimą
„Vaikystėje tvarstydavau lėles ir neįsivaizduodavau, kuo kitu galėčiau būti, jei ne gydytoja. Po kiek metų pradėjau dirbti ligoninėje. Nepaisant mano pastangų, kai gydydavau pagal tai, kaip mane mokydavo, žmonės vis tiek mirdavo. Nebuvau išmokyta, kaip su tuo susitvarkyti, kaip tai išgyventi man pačiai. Manau, kad neturėjau tų dvasinių žinių, jog ne vien nuo manęs viskas priklauso. Iš kitos pusės, labai norėjau visiems padėti. Išgyvenau gilią krizę, vėliau ilgą ieškojimų laikotarpį, kol 2009 metais atradau ajurvedą“, – pradėjo pasakoti A. Keturkienė.
Tūkstantmečiais patikrintos tiesos moko sveikus išlikti sveikais, o susirgus – surasti ligos priežastis ir jas pašalinti.
Pasak gydytojos, šios žinios keitė ją kaip gydytoją, keitė jos charakterį. Studijų metais jai į galvą įstrigo lotyniškas posakis „medice, cura te ipsum“, reiškiantis „gydytojau, gydyk pats save“ – juo naudojasi vis dar dabar. „Neįsivaizduoju, kad ajurvedos gydytojas chemiškai svaigintųsi, valgytų greitą ar nesveiką maistą, būtų agresyvus, žiūrėtų siaubo ar kovinius filmus ir panašiai. Priešingai, jis turėtų užsiimti dvasinėmis praktikomis, mokėti gaminti sveikai skanų maistą. Senovėje ajurvedos gydytojai keliaudavo po pasaulį skleisdami sakralias žinias. Fizinį kūną prisižiūrėti būtina, idant jis netrukdytų būti naudingais kitiems“ – pasakoja gydytoja anesteziologė reanimatologė.
„Pirmoje ajurvedos paskaitoje stebėjau dėstytoją, kaip jis kalba, ar jo akys žvalios, ramios, ar gera atmintis, kokia jo figūra, judesiai, mimika, ką jis veikia per pertraukas – ar jam reikia kokio nors dopingo? Stebėjau, ar nesusierzina išgirdęs ir kvailokus, mano supratimu, klausimus, tačiau nesusierzindavo. Supratau, kad jis praktikuoja tai, ką ir kalba. Mes turime tikėti tuo, ką kalbame, tai yra logiška. Jei nuo manęs sklis tabako kvapas, o aš savo pacientui aiškinsiu apie rūkymo žalą, tai nebus paveiku. Aš pastebėjau, kad ir man tie patys principai veikia, todėl pradėjau dalintis tuo, ką žinau“, – sakė Ajurvedos akademijos dėstytoja.
Pasak šios netradicinės medicinos teorijos, kiekviena doša, arba konstitucinis tipas, turi 7 pagrindines savybes. Pavyzdžiui, vato doša pagrindinės: sausa, šalta, lengva, judri. Taigi, jai gali kenkti tie maisto produktai, kurie yra šalti, sausi, džiovinti. Pavyzdžiui, įvairūs traškučiai, sausinančiai veikiantis alkoholis, kava, čili pipirai, netinkamai paruošti ankštinai. Tokie produktai apsunkins šio tipo žmogaus gyvenimą. Tinka sultingas, šiltas, riebalo turintis maistas. Došos keičiasi priklausomai nuo metų, dienos laiko, amžiaus tarpsnių.
„Man asmeniškai, buvo naujiena, kad mityba gali taip stipriai daryti įtaką sveikatai ir netgi padėti pasveikti. Galėčiau vardinti daugybę pavyzdžių iš savo praktikos. Skirtingi gydytojai taip pat gali taikyti ajurvedos principus. Pavyzdžiui, reabilitologai. Vata došos atveju, žmogaus sąnariai yra prastai sutepti, nes kremzlė turi polinkį sausėti. Tai reiškia, kad jam galbūt reikės protezuoti sąnarius ir bėgioti yra nepalanku“, – apie tradicinę mediciną Indijoje pasakojo gydytoja. Dėl nepakankamai suteptų sausgyslių grės jų plyšimas, žmogus nebus itin lankstus.
Pasak A. Keturkienės, intelektas turi tris pagrindines funkcijas: sprendimų priėmimą, valią ir atmintį.
„Mano darbo prasmė yra aiškinti žmogui jo ligų priežastis, tačiau aš dirbu pati sau ir neįsivaizduoju, kad poliklinikos gydytojas per keliolika priėmimui skirtų minučių tai galėtų padaryti. Liga yra duota tam, kad permąstytume savo gyvenimą. Jei žmogui išrašomi tik nuskausminamieji vaistai, ką jam gyvenime keisti? Jau seniai nevartoju alkoholio, tačiau įsivaizduokime tokią situaciją, kad kartą svečiuose jo padauginus ir persivalgius, man buvo bloga. Vadinasi, kitą kartą, kai man jo pasiūlys, ar pasiūlys kokių nors riebių patiekalų ne tuo laiku, turėčiau prisiminti blogą patirtį ir nekartoti tokio pat elgesio.
Valia padėtų laikytis priimto sprendimo. Sveiko proto nepaisymas yra pagrindinė ligų priežastis, kitos – organizmo tarša, neteisingas pažintinių ir veikliųjų juslių ryšys, laiko įtaka, negebėjimas prisitaikyti prie sezono ar dienos laiko. Skirtingais metų laikais dėvime skirtingus rūbus, keičiame automobilio padangas, o mitybos ir sveikatinimosi procedūrų – ne“, – kalbėjo sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė.
Dėstytoja prisiminė vieno savo dvasinių mokytojų pasakojimą, jame žmogus kūno struktūra buvo lyginama su drambliu. Pasak dėstytojos, dramblio straublys tarsi žmogaus protas, kuris nuolatos juda. Straublys randasi tarp dviejų ilčių – tai yra dualus proto režimas „pliusas“ ir „minusas“. Protas iš supančio pasaulio ir fizinio kūno gauna informaciją per penkias jusles. Virš dramblio straublio yra galva – mūsų intelektas, kuris turėtų drausminti tą neramų protą. Dramblio didžiulis pilvas yra mūsų pasąmonė. Sakoma, kad didžiausias jo priešas yra pelės, nes šis stambus gyvūnas bijo kutenimo. Tai mūsų lengvai pažeidžiamas ego – ne tą pasakė, neįvertino, nepastebėjo naujos šukuosenos... Visuose išvardintuose lygmenyse gali slypėti ligos priežastys.
„Kas mane nustebino ir paveikė, tai kitokia ligų klasifikacija. Pagal ajurvedą yra 6 ligų stadijos, pirmoje ligos stadijoje pradeda didėti neišeikvota došos kinetinė energija, antroje stadijoje ji visa dar savo įprastinėje vietoje, tačiau turinti daugiau griaunančios energijos, trečioje – persismelkia pro organų sienelę, ketvirtoje – cirkuliuoja kraujuje, penktoje – suranda genetiškai silpnesnę ar pažeistą nuo kitokių veiksnių vietą, šeštoje keičia audinio ar organo struktūrą ir tampa lėtine, neišgydoma, taikomas tik paliatyvus gydymas“, – sakė gydytoja. Penktoje ligos stadijoje mes, gydytojai, rašome konkrečias diagnozes.
Deja, į gydytojus dažniausia kreipiamasi tik penktoje arba šeštoje ligos stadijoje. Pirmoje liga pasireiškia priklausomai nuo konstitucinio tipo skirtingais psichikos sutrikimais – nerimu, greitu susierzinimu arba tingumu. Anot ajurvedos, pilvo pūtimas, migruojantys skausmai, nuovargis ir panašiai yra svarbūs diagnostiniai požymiai.
Oda – mitybos organas
„Gyvenimo kokybė priklauso nuo riebalinio audinio kokybės – taip kalbėjo garsus persų gydytojas Avicena. Mes, moterys ar merginos, to riebalinio audinio ant pilvo ar šonų nelabai mėgstame ir nelabai jį gerbiame. Tačiau ne apie jį kalbame. Kiekvienos ląstelės membranoje yra riebalinis sluoksnis. Jo paskirtis yra praleisti į ląstelę riebaluose tirpias medžiagas ir padėti šalintis iš ląstelės riebaluose tirpiems toksinams. Jei riebalinis sluoksnis sveikas, ląstelė pamaitinta ir detoksikuojasi“, – pasakojo A. Keturkienė.
Anot ajurvedos dėstytojos, priešingu atveju ląstelės pradeda badauti ir užsiteršia. Kadangi ląstelės dauginasi, jos dauginasi nepakankami sveikos ir prasideda ankstyvas organizmo senėjimas. Vis dėlto aliejus šiam reiškiniui daro įtaką.
„Todėl ajurvediniai masažai yra jauninanti procedūra. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad aliejus įsiskverbia pro odą iki 5-7 cm. Tik įsiskverbusį aliejų kraujas išnešioja po organizmą ten, kur labiausiai reikia. Ant savęs reikia tepti tai, ką galima valgyti, nes didžioji dalis paklius į kraują.
Pagal ajurvedą, maistas yra viskas, kas į mus patenka per penkias jusles, todėl ir oda nėra tik šalinimo organas, oda yra ir mitybos organas. Joje yra energijos rūšis, kuri perneša maisto medžiagas. Jei tai nebūtų tiesa, nebūtų vaistinėse parduodama tiek visokiausių tepalų“, – kalbėjo A. Keturkienė.
Jei reguliariai masažuojame savo kūną, mus mažiau veikia senėjimo procesai. Taigi, aliejiniai masažai yra labai maloni grožio procedūra.
„Ajurveda yra praktinis mokslas, lengvinantis gyvenimą ne tik norinčiam nesirgti, bet ir gydytojui, nes padeda geriau surasti ligos priežastis, jas gydyti, padėti aplinkiniams ir labai svarbu – sau. Neabejoju, kad ajurveda ir šiuolaikinė medicina viena kitą papildo, o tai naudinga tiek mūsų pacientams, tiek mums, gydytojams“, – apibendrino A. Keturkienė.