Kas penktas lietuvis nutukęs
Lietuvos statistikos departamento, Londono Karališkosios kolegijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje kas penktas suaugęs žmogus yra nutukęs. Tarp vyrų ir moterų vyrauja panaši statistika. Specialistai teigia, kad ši problema darosi vis didesnė, o pagal nutukusių gyventojų skaičių Lietuva Europos Sąjungoje užima penktą vietą.
„Nutukimas Lietuvoje tikrai didelis. Vaikai irgi nutukę. Tenka tai matyti mokyklose. Šiandieninėje visuomenėje ta problema labai didelė“, – įsitikinės kunigas Rolandas Taučius, kuris puikiai žino, kaip gyvena ir ką jaučia nutukę žmonės, nes pats prieš ketverius metus svėrė 160 kg.
„Tikrai nežmoniškuose skausmuose gyvenau. Vargino ir stuburo išvaržos skausmai, ir didelis kraujo spaudimas, ir širdies permušimai. Būdamas jaunas galvojau – šitaip netempsiu. Pradėjau svarstyti, ką daryti, ieškoti kažkokios pagalbos. Išbandžiau įvairiausias dietas. Niekas nepadėjo. Kai atvykau į Kauną gyventi, studijuoti, jau tada, prieš ketverius metus net nepajėgiau nueiti iki universiteto“, – prisimena R. Taučius.
Tuo metu vyras pradėjo galvoti, kad reikia imtis kažkokių priemonių. „Pažintis su Kauno klinikos medikais man labai padėjo. Jiems paaiškinau savo situaciją, kaip man iš tikrųjų blogai. Sakiau – atiduodu viską, nes nežinau, ką daryti. Jeigu iki universiteto kiti eidavo 15 min., aš tą patį atstumą eidavau daugiau kaip valandą“, – pasakoja R. Taučius.
Norintiems susimažinti skrandį – keturi variantai
Nuo vaikystės viršsvorio problemų turėjęs R. Taučius susipažino su Kauno klinikų chirurgu profesoriumi A. Malecku, kuris pasiūlė tuo metu dar visai naują nutukimo mažinimo būdą – vadinamąją skrandžio sulankstymo operaciją. R. Tulčius buvo vienas pirmųjų pacientų Lietuvoje, pasiryžusių tokiam eksperimentui. A. Maleckas primena, kad iki tol pasaulyje dažniausiai būdavo atliekamos trys skirtingos nutukimo chirurgijos operacijos.
„Viena iš jų – reguliuojamas skrandžio raištis arba žiedas, bet pastaraisiais metais jo populiarumas pasaulyje labai smarkiai sumažėjo dėl prastesnių ilgalaikių rezultatų ir komplikacijų, susijusių su žiedu, kaip svetimkūniu. Atsiranda kitos operacijos. Klasikinė operacija – vadinamoji skrandžio apylankos operacija, kai padaromas mažas skrandukas. Jis sujungiamas su plonąją žarna. Ši operacija daroma apie 50 metų ir laikoma auksiniu standartu. Kaip alternatyva žiedo operacijai dabar pastaruoju metu labai smarkiai populiarėja operacija, kurios metu nupjaunama didelė dalis skrandžio. [...] To skranduko talpa lieka apie 60–70 ml. Ši operacija gana nauja. Ji daroma apie 10 metų“, – pasakoja A. Maleckas.
Ketvirtasis, pats naujausias metodas, pradėtas taikyti prieš penkerius metus, – skrandžio sulankstymas.
„Yra vadinamasis skrandžio sienos įvertimas į skrandžio vidų. Žmonės ją vadina skrandžio sulankstymu. Vietoj to, kad nupjaunamas skrandis, kaip trečiosios mano minėtos operacijos metu, kai nupjaunama ir pašalinama dalis skrandžio, tai šioje vietoje skrandis nenupjaunamas, o paprasčiausiai verčiamas į vidų ir padaromas toks raumeninis vamzdelis. Turime maždaug trejų metų savo pacientų patirtį. Rezultatai trejų metų yra panašūs kaip ir skrandžio žiedo. Žmonės numeta apie 45–50 proc. viršsvorio“, – tvirtina medikas.
Skrandžio sulankstymą ragina rinktis dėl ekonominių priežasčių
Gydytojas A. Maleckas pasakoja, kad skrandžio sulankstymo operacija – viena populiariausių, kurią renkasi dėl nutukimo kenčiantys žmonės. Pacientams patinka tai, kad skrandžio sulankstymo atveju niekas neišpjaunama, neįdedami jokie svetimkūniai, o reikalui esant, chirurgas skrandį gali vėl „atlankstyti“. Tačiau didžiausias tokių operacijų privalumas – jos pacientui nieko nekainuoja.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios siūlome rinktis šią operaciją, yra ekonominė priežastis, nes tiek, kiek Lietuvoje Ligonių kasos skiria šioms operacijoms, tai ši skrandžio sulankstymo operacija išeina be jokių papildomų kaštų ligoninėms. Kitaip sakant, tiek, kiek yra skiriama, už tiek šias operacijas ir įmanoma padaryti“, – nurodo A. Maleckas.
Jo aiškinimu, norint atlikti kitas, sudėtingesnes operacijas, reikalingos labai brangios priemonės.
„Reikalingi visokie specialūs mechaniniai instrumentai, kurie ir siuva, ir pjauna. Jie labai patikimi, sumažina komplikacijų galimybę, tačiau jie vienkartiniai, todėl brangūs. Pagal ligonių kasas, nekompensuojamą operacijos kainos dalį turėtų padengti ligoninė ir kompensuoti pacientams, kurie pageidautų tokių operacijų. Kadangi ligoninių biudžetai riboti, susidaro gana nemaža eilė būtent toms kitoms operacijoms, o šias skrandžio sulankstymo operacijas galime atlikti be jokios papildomos eilės ir didesnio laukimo“, – sako A. Maleckas.
Po operacijos 15 cepelinų nebesuvalgo
Profesorius teigia, kad skrandžio sulankstymas tiktų ne visiems, nes būtina atsižvelgti į paciento svorį, esamas ligas ir pan. Be to, kiekvienas žmogus po tokios operacijos gali jaustis skirtingai. Kunigas R. Taučius buvo tas, kuriam, atrodo, pasisekė.
„Prisimenu ir profesorius sakė – tu buvai pats geriausias mūsų pacientas, kuris pasiekė labai gerų rezultatų. [...] Pirmas didžiausias džiaugsmas, kas pasikeitė po operacijos, pradėjo kristi svoris. Tas kritimas man davė laisvą judėjimą. Normalizavosi kraujo spaudimas. Aš pagavau tokį judėjimo cinkelį. Nereikėjo daug valgyti“, – teigiamus pokyčius vardija R. Taučius.
Jis priduria – po operacijos mažiau norisi valgyti, lengviau pajusti sotumo jausmą, nebėra tokio apetito, kuris buvo anksčiau: „Iki operacijos sugebėdavau suvalgyti labai daug cepelinų. Prieš operaciją vieną kartą pas mamą namuose per du kartus sugebėjau suvalgyti 15 cepelinų. Dabar tiek neįveikiu. Dabar suvalgau vieną cepeliną, ir viskas, man užtenka. Iš karto jaučiasi sotumas. Pasikeičia pats gyvenimo būdas. Iš karto ir nuotaika pagerėja“, – sako R. Taučius.
Operaciją teko atlikti antrą kartą
Rolandui svarstyklės šiandien rodo 100 kg, tačiau jis turėtų sverti mažiau, nes, kaip pats prisipažįsta, pastaruoju metu buvo šiek tiek atsipalaidavęs – valgė per riebiai. Būtina pastebėti, kad į nutukimą linkusiems žmonėms vien tik operacija norimo rezultato dar nesuteikia. Pacientai visą gyvenimą turi sveikai maitintis, nepersivalgyti, laikytis pastovaus ritmo. R. Taučiui po kiek laiko teko antrąkart gultis po skalpeliu, nes skrandis nebeatlaikė per didelės apkrovos.
„Nesisaugojau, atsipalaidavau, pradėjau valgyti riebesnį maistą, bet tai tuo pačiu buvo ženklas – jei jau padarė operaciją, tai vis dėlto reikia saugotis ir rasti tą aukso viduriuką. Dabar dietologai specialiai dirba, kad tas svoris būtų reguliuojamas, [...] nuolat prižiūri chirurgai. Kai nesisaugojau, atsirado skrandžio išvarža. Dėl to teko vėl iš naujo tvarkyti skrandį, bet dabar jaučiuosi puikiai“, – sako vienuolis pranciškonas R. Taučius.
Jį prižiūrintis gydytojas A. Maleckas pasakoja, kad Kauno klinikos, kuriose medikas dirba, kasmet atlieka iki 180 nutukimo chirurgijos operacijų. Visoje Lietuvoje šis skaičius siekia 250. Tačiau šimtai žmonių operacijos dar laukia eilėje. Tokių gyventojų šalyje daugėja.
Ilgalaikės pasekmės dar nežinomos
Pasak A. Malecko, viena populiariausių – skrandžio sulankstymo – operacija yra dar naujas metodas, tad nėra iki galo aišku, kaip pacientai jausis po, pavyzdžiui, dešimties metų.
„Pasaulyje nėra pakankamai tokių tyrimų, kurie palygintų šias operacijas. Beje, šiuo metu ruošiamės atlikti panašų tyrimą – palyginti skrandžio apylankos operaciją su kitomis. Tada gal palyginsime ir ekonominę, ir gyvenimo kokybės puses. Tada galėsime atsakyti, kuo skiriasi ar kuo pranašesnės vienos ar kitos operacijos. [...] Kol kas stebima, renkami duomenys“, – sako A. Maleckas.
Jo teigimu, ar žmogui reikėtų susirūpinti ir kreiptis dėl operacijos, sprendžiama atsižvelgiant į kūno masės indeksą (KMI). „Jei KMI yra 40 ir daugiau, operacinis gydymas jau siūlomas, net jei žmogus neturi ligų, susijusių su nutukimu, nes tos ligos jau yra netoli. Taip pat siūlomas operacinis gydymas ir su mažesniu KMI (35–40), bet tada pacientas privalo turėti ligų, susijusių su nutukimu, pavyzdžiui, padidintas kraujospūdis, cukraligė, miego sutrikimai, kurie vadinami miego apnija, jaunoms moterims – nevaisingumas, artrozė, sąnarių pakitimai“, – nurodo A. Maleckas.
Jis akcentuoja – operacija daroma tik su viena svarbia sąlyga: „Žmogus privalo būti išbandęs kitus gydymo metodus. Tai reiškia, jis turi būti bandęs keisti gyvenimo būdą, taikyti dietas. Tai absoliuti sąlyga. Be šito mes pacientams nesiūlome operacinio gydymo, jeigu jis nėra išbandęs kitų metodų. Tik tada, jeigu žmogui nepavyko svorio numesti kitais būdais ir jis atitinka anksčiau išvardintus kriterijus, siūloma operacija“, – aiškina profesorius A. Maleckas.