Vidutinis dienos druskos suvartojimas daugumoje šalių gerokai viršija šią rekomendaciją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Patikimais metodais nustatytų duomenų, kiek druskos suvartoja Lietuvos gyventojai iki šiol nebuvo. Siekdamas užpildyti šią spragą, Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas inicijavo Lietuvos gyventojų druskos, o kadangi druska privalomai joduojama, taip pat ir jodo suvartojimo tyrimą. Šį projektą, pavadintą NATRIJOD, 2018–2020 metais vykdė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus medicinos draugijos mokslininkai, bendradarbiaudami su Pasaulio sveikatos organizacija. Projekto rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai druskos vartoja gerokai per daug, o jodo – gerokai mažiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
NATRIJOD projekto vadovas prof. dr. Marius Miglinas džiaugiasi, kad suburta išskirtinė tyrimo komanda dirbo darniai ir kūrybingai, be to, į šio projekto veiklą įsitraukė daug skirtingų sveikatos priežiūros specialistų iš visos Lietuvos.
„Esu ypač dėkingas ir tirtiems asmenims, kurie buvo neabejingi visuomenės sveikatai, jos rizikos veiksnių pažinimui, patikėjo šia prasminga veikla ir savanoriškai dalyvavo tyrime. Nuveikta labai daug – pirmą kartą atliktas didelės imties tyrimas (dalyvavo daugiau nei 1000 tiriamųjų iš visos Lietuvos), leidžiantis įvertinti suaugusiųjų natrio ir jodo suvartojimą ir sąsajas su mitybos įpročiais Lietuvoje.
Buvo pasitelktas visą parą rinkto šlapimo tyrimas – auksinis standartas, parodantis suvartojamos druskos ir jodo kiekį populiacijoje. Pirmą kartą Lietuvoje Santaros klinikose buvo įdiegtas standartizuotas jodo kiekio šlapime nustatymo metodas, kuriuo bus galima naudotis ateityje, vertinant visuomenės sveikatos rodiklius.
Vertintas ir per parą suvartojamo kalio kiekis. Išanalizuota daugiau nei 0,5 mln. naujagimių skydliaukės veiklą atspindinčio tireotropinio hormono rodiklių duomenų iš visų 10 Lietuvos apskričių. Atliktų skaičiavimų metodika atitinka PSO rekomendacijas, todėl gautus rezultatus galima lyginti su analogiškais tyrimais, atliktais kitose šalyse, ir stebėti vykdomų prevencijos priemonių efektyvumą.“
„Lietuvos gyventojai druskos vartoja dvigubai daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, tik pusė gyventojų gauna reikiamą kiekį jodo ir mažiau nei trečdalis – rekomenduojamą kalio normą. Tad būtina imtis neatidėliotinų priemonių, kad ši situacija šalyje pagerėtų. Problemos mastą parodo tai, kad tik 12,5 % Lietuvos suaugusių gyventojų suvartoja rekomenduojamą normą (iki 5 gramų druskos), likusioji dalis vidutiniškai suvartoja 10 gramų druskos per dieną.
Sumažinus druskos suvartojimą bent 3 gramais per dieną, būtų išvengta 12 proc. mirčių nuo insulto ir 9 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, sumažėtų inkstų ligomis sergančių pacientų“ – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro ir Retų inkstų ligų centro vadovas prof. dr. Marius Miglinas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2020 m. paskelbtose „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose“ gyventojai skatinami rinktis nesūrų maistą, riboti druskos kiekį jį ruošiant, kad bendras druskos kiekis per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, nebūtų didesnis kaip 5 gramai.
Šios rekomendacijos paremtos įrodymais, kad perteklinis druskos vartojimas neigiamai veikia žmogaus sveikatą: didina arterinės hipertenzijos ir miokardo infarkto, skrandžio ir storosios žarnos vėžio riziką, skatina nutukimą, didina riziką susirgti cukriniu diabetu, autoimuninėmis ligomis, kenkia inkstams ir kaulams. Druskos daugiausiai suvartojama valgant perdirbtus, sūrius maisto gaminius (dešrą, sūrius, kumpius, pusgaminius, „greitą maistą“, konservus ir kt.); dažnai ir dideliais kiekiais vartojant nedaug druskos turinčius gaminius (duoną ir panašius kepinius, sausus pusryčius); taip pat nemažai druskos dedama gaminant maistą arba prieš jį valgant, net neragavus.
Sumažinus suvartojamos druskos kiekį, galima išlaikyti normalų kraujo spaudimą net ir perkopus 50 metų amžiaus ribą ir taip sumažinti miokardo infarkto, insulto ar inkstų ligų riziką. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaikų mitybą – vaikai itin greitai pripranta prie sūraus skonio, o per didelis druskos kiekis maiste sukelia kraujagyslių pakitimus, kurie suaugus ilgainiui lems aukštą kraujospūdį. Be to, sūriai valgantys vaikai dažniau turi antsvorio, jie linkę vartoti daugiau skysčių, ypač saldžių kaloringų gėrimų, todėl svoris gali augti dar sparčiau.
Sūdyti ar nesūdyti – klausimas su vieninteliu atsakymu: tik simboliškai baigiant gaminti
VUL Santaros klinikų gydytoja nefrologė Ernesta Mačionienė pabrėžia, kad renkantis maisto produktus būtina atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis gaminius, turinčius mažesnį druskos kiekį, 0,3-1,5 g druskos šimte gramų ar mililitrų produkto. Tiek vaikams, tiek ir suaugusiems labai svarbu riboti sūrius užkandžius (bulvių ar kukurūzų traškučius, rūkytus, vytintus, sūdytus mėsos gaminius, sūrius).
Patariama maistą gardinti žolelėmis, prieskoniais be druskos, citrina, česnaku ir imbieru, ruošiamą namuose maistą sūdyti tik jau pagaminus ar net valgant – taip priimtinam skoniui pasiekti sunaudosime mažiau druskos, be to, išsaugosime taip reikalingą joduotoje druskoje esantį jodą, kuris karštyje paprastai suyra. Paragavus pagamintą maistą dažnai paaiškėja, kad druskos išvis net neprireiks.
Dauguma esame įpratę prie tam tikro skonio, tad suvartojamos druskos kiekį patartina mažinti palaipsniui – taip burnoje esantys skonio receptoriai prisitaiko, tampa jautresni mažesniam druskos kiekiui ir žmogui mažiau sūrus maistas pasidaro lygiai taip pat gardus. Bet kuri druskos rūšis turi 97–99 proc. natrio chlorido, taigi „sveikos druskos“ nebūna, todėl specialistai siūlo rinktis joduotą druską ir ją vartoti saikingai.
Žinoti nepakanka, reikia veikti
NATRIJOD tyrimas parodė, kad valgydami maistą papildomai sūdo net 60 proc. respondentų. Druskos kiekiui reguliuoti 42 proc. respondentų nesiima jokių priemonių. VUL Santaros klinikų gydytoja nefrologė Diana Sukackienė pabrėžė, kad svarbu ne tik žinoti, ką reikia keisti, bet ir sąmoningai imti tai daryti – kasdien po žingsnelį keisti savo įpročius ir paversti tai kasdien.
Kodėl svarbu racioną papildyti kalio turinčiais produktais?
NATRIJOD tyrimas atskleidė, kad tik 23,1% Lietuvos suaugusių gyventojų suvartoja rekomenduojamą kalio kiekį, kuris vyrams yra 3,5 g per dieną ar daugiau, moterims – 3,1 g per dieną ar daugiau.
Svarbu vartoti maisto produktus, turinčius daugiau kalio, išskyrus tuos asmenis, kurie serga inkstų ligomis – šiems kalį rekomenduojama riboti. Kalis veikia priešingai nei svarbiausia sudedamoji druskos dalis – natris, jis atpalaiduoja kraujagysles, padeda pasišalinti druskos pertekliui ir mažina kraujo spaudimą. Kalio gausu džiovintuose vaisiuose, riešutuose, ankštinėse daržovėse (pupelėse, žirniuose, sojos pupelėse), moliūguose, cukinijose, pomidoruose, bananuose, avokaduose, kituose vaisiuose ir daržovėse.
Jodas – išminties eliksyras ir kiek jo mums reikia?
Jodas – žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, augimą, fizinį ir protinį vystymąsi, sintezėje, – pabrėžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Lina Zabulienė.
Jodo, taigi ir skydliaukės hormonų stygiui labai jautrios smegenų ląstelės, kurių vystymasis, augimas ir diferenciacija prasideda ankstyvame vaisiaus vystymosi laikotarpyje ir trunka dvejus–trejus metus. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad jodo trūkumas yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo veiksnys ir turi tiesioginį poveikį vaikų mokymosi gebėjimams, moterų sveikatai, visuomenės iniciatyvumui ir gyvenimo kokybei, sveikatos apsaugos kaštams ir ekonominiam produktyvumui.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2015 m. patvirtintos maistinių medžiagų paros fiziologinės normos nurodo, kad 1–6 metų vaikams rekomenduojama suvartoti 90–100 μg jodo per dieną, 7–10 metų vaikams – 120 µg, vyresniems nei 11 metų paaugliams ir suaugusiesiems – 150 µg, nėščioms ir maitinančioms moterims – 200 µg per dieną. Kai kurios tarptautinės organizacijos rekomenduoja nėščiosioms ir maitinančioms moterims jodo suvartoti 250 µg jodo per dieną. Šios visuomenės grupės ypač jautrios jodo stygiui, nes nuo suvartojamo jodo kiekio priklauso vaikų fizinė ir protinė raida.
Kiek jodo suvartojame Lietuvoje?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) ir Tarptautinė jodo trūkumo sukeltų sutrikimų taryba (ICCIDD) 1997 m. rekomendavo visoms šalims pagal vienodus kriterijus vertinti jodo trūkumo situaciją savo šalyje. Tie kriterijai – joduotos druskos vartojimo dažnis, jodo kiekis šlapime, naujagimių tireotropinio hormono kiekis kraujo serume ir strumos (gūžio) paplitimas populiacijoje. Priimta manyti, kad jodo trūksta, jei jodo kiekis šlapime yra mažiau nei 100 μg/l.
Pasak Centro poliklinikos gydytojos endokrinologės dr. Linos Zabulienės, NATRIJOD projekto rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje jodo vartojama vis dar nepakankamai. Vidutinis jodo kiekis šlapime buvo 95 μg/l, t. y. nesiekė rekomenduojamos 100 μg/l ribos. Paaiškėjo, kad net 52,3 proc. tyrimo dalyvių jodo vartoja per mažai ir tik 40 proc. dalyvių jo vartoja pakankamai ar net daugiau, nei būtina.
Vyrai suvartojo 1,5 karto jodo daugiau nei moterys. Vyresnių nei 55 metų amžiaus tyrimo dalyvių vidutinis suvartoto jodo kiekis buvo apie 20 proc. mažesnis nei jaunesnių dalyvių. Mažiausią jodo kiekį suvartojo jauniausios (18–25 metų) tyrimo dalyvės. Net trys penktadaliai reprodukcinio amžiaus (18–45 metų) moterų jodo suvartojo per mažai.
Pigi, saugi ir veiksminga priemonė sveikatai gerinti
„Neabejotinai pagrindinė pigi, saugi ir veiksminga jodo trūkumo prevencijos priemonė, visame pasaulyje naudojama jau daugiau nei šimtmetį, yra druskos jodavimas ir joduotos druskos vartojimas“ – sako docentė Lina Zabulienė. Ne veltui, 150-yje pasaulio šalių taikomas privalomas ar savanoriškas druskos jodavimas. Pasaulio bankas ir Kopenhagos sutarimas nurodo, kad druskos jodavimas yra viena geriausių investicijų į mitybą – „tikriausiai nėra kitos technologijos, suteikiančios tokią didelę galimybę pagerinti visuomenės sveikatą ir gerovę tokiomis mažomis sąnaudomis ir per tokį trumpą laiką“.
Siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių kilti dėl Lietuvos teritorijai būdingo jodo trūkumo, nuo 2005 m. mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose privaloma parduoti ir viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse privaloma vartoti tik joduotą valgomąją druską, turinčią 20–40 mg jodo kilograme druskos. Tik 54,9 proc. projekto dalyvių maistą namie sūdo joduota druska, iš jų tik 38,7 proc. joduotą druską vartoja dažnai ar visada.
Doc. Lina Zabulienė pataria, kaip tinkamai naudoti ir laikyti joduotą druską – ekonomiškiausia pirkti mažas hermetiškas joduotos druskos pakuotes, atidarius pakuotę pasižymėti atidarymo datą, nes per 3–6 mėn. nuo pakuotės atidarymo jodo beveik nebelieka ir reikia pradėti naują druskos pakuotę. Joduotą druską svarbu laikyti neperšviečiame ir sandariai uždaromame inde, indo nelaikyti karštoje vietoje (šalia viryklės), atidaryti indą tik trumpam ir vėl sandariai uždaryti.
Atkreiptinas dėmesys, jei joduota druska beriama prieš valgant – išsaugomos organizmui būtinas jodas, nes verdant, kepant maistą dėl sąlyčio su oru ir vandeniu, karščio, ilgesnės gaminimo trukmės netenkama iki 52 proc. jodo.
Pagrindiniai jodo šaltiniai
Daugiausiai (94 proc.) jodo gauname su maistu, joduota druska ir pramonėje gaminamais maisto produktais, į kuriuos dedama joduotos druskos (duona), taip pat – su maisto papildais ar vaistais. Daugiausiai jodo turi jūros žuvis ir kiti jūros produktai – menkė, gėlavandenis ungurys, otas, plekšnė, tunas, krevetės, jūros kopūstai – tačiau, kad suvartotume jodo paros dozę, kai kurių iš šių žuvų reikėtų suvalgyti nuo 140 g iki 300 g per parą. Jodo taip pat yra piene, kiaušiniuose, paukštienoje, ankštinėse daržovėse.
NATRIJOD tyrimo metu nustatyta, kad dažniau nei kartą per savaitę pieną geriantys asmenys ir dvi ar daugiau duonos riekių per dieną suvalgantys respondentai turėjo didesnį jodo kiekį šlapime. Žmonėms, kurie nevartoja jūros produktų, duonos, pieno, kiaušinių ar yra veganai jodo trūkumo rizika yra didesnė, todėl jiems būtina ieškoti kitų tinkančių jodo šaltinių ar pasirinkti maisto papildus su jodu.
Su maistu jodo perdozuoti neįmanoma (išskyrus retus atvejus, kai labai gausiai vartojami jūros kopūstai). Kita vertus, nesaikingai vartojant jodo turinčius preparatus – maisto papildus, geriant išoriniam vartojimui skirtus jodo preparatus ar vartojant kai kuriuos vaistus, skirtus širdies ir psichinėms ligoms gydyti, jodo galima ir perdozuoti. Todėl reikia atidžiai skaityti maisto papildų etiketes ir įsitikinti, kad per parą bus sunaudojama ne didesnė nei rekomenduojama t. y. vidutiniškai 150 μg jodo per dieną dozė.
Be to, renkantis natūralų mineralinį vandenį, būtina atkreipti dėmesį į jo etiketėje nurodytą natrio ir jodo kiekį. Per parą rekomenduojama ir saugu su maistu suvartoti iki 2 g natrio ir apie 150 μg jodo. Jodo pertekliui labiausiai jautrūs kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės, taip pat asmenys, sergantys skydliaukės ligomis.
Dėl nėščiosioms, žindančioms moterims, vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamo jodo kiekio ir jodo šaltinių būtina pasitarti su savo gydytoju, nes tiek jodo stoka, tiek ir perteklius gali sutrikdyti sveikatą, – primena gydytoja endokrinologė doc. L. Zabulienė.
Naujagimių rodikliai – jodo stokos visuomenėje atspindys
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Medicininės genetikos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus atkreipia dėmesį, kad jodo suvartojimo situaciją šalyje rodo ir skydliaukės veiklą apibūdinančio tireotropinio hormono (TTH) koncentracija naujagimių kraujo serume. Ji nustatoma paėmus kelis lašus kraujo iš naujagimio kulniuko 48–72 val. po gimimo. Tokie vertinimo tyrimai atliekami įvairiose šalyse jau daugiau nei 50 metų, ypač tose vietovėse, kur buvo didelis jodo trūkumas. Lietuvoje visuotinė naujagimių patikra dėl įgimtos hipotireozės, vertinant TTH rodiklį, atliekama nuo 1993 m.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja genetikė Deimantė Braždžiūnaitė pabrėžia, kad apibendrinus daugiau nei 500 000 naujagimių, gimusių 2002–2019 m., TTH rodiklių rezultatus, 102 naujagimiams buvo nustatyta įgimta hipotireozė.
Vilniaus Medicinos draugijos pirmininko profesoriaus A. Utkaus teigimu – visuotinis naujagimių tikrinimas yra labai svarbus ne tik įgimtai hipotireozei nustatyti, tačiau ir jodo suvartojimo situacijai įvertinti. Deja, vertinant naujagimių TTH rodiklių reikšmę, situacija Lietuvoje nėra gera ir svarbu skubiai imtis priemonių jodo trūkumui mažinti, ypač minėtose jautriose gyventojų grupėse.
Kas toliau?
Projekto organizatoriai parengė tinkamo druskos, kalio ir jodo vartojimo Lietuvoje rekomendacijas, ketina ir toliau stebėti, vertinti situaciją ir jos kaitą, tendencijas ir vykdomų prevencijos priemonių efektyvumą.