„Nepamirškite to, kad visi šie vitaminai, maistinės medžiagos yra kasdienėje mūsų lėkštėje“, – sakė dietistė.
Pašnekovė išskyrė pagrindinius produktus, ko reikėtų nepamiršti valgyti rudenį ir žiemą.
Visų pirma, tai brokolis – jis ne tik vitamino C šaltinis, bet turi ir beta karoteno, taip pat įvairių medžiagų, kurios padeda organizmui apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų.
Kitas svarbus maisto produktas yra špinatai. Pasak dietistės, imunitetui stiprinti labai svarbūs ir baltymai, o jų geriausia gauti iš kiaušinių. Be to, kiaušiniai turi daug vitamino D, seleno, cinko.
„Dar vienas produktas – žuvys. Laukinės kilmės žuvyse labai daug omega-3. Augintos fermose turi labai daug omega-6, o tai dažna mūsų uždegimų priežastis“, – sakė U. Radzevičienė.
Tad perkant žuvis reikėtų atkreipti dėmesį į etiketę, ar jos neužaugintos rezervuare. Jei žuvys laukinės kilmės, bus nurodyta, iš kokio vandenyno ar jūros.
„Tik laukinės kilmės yra menkės, skumbrės, silkės, otai, jūrų ešeriai, – jų fermose neaugina“, – kalbėjo dietistė.
Pašnekovė priminė, kad labai svarbu rinktis kuo daugiau daržovių, vaisių. Tačiau juos reikėtų rinktis pagal tuo metu esantį klimatą, o tai reiškia, kad mityba turėtų būti sezoninė. Taigi lietuviams palanku žiemą valgyti raugintas daržoves.
O raugintos daržovės ir rauginti pieno produktai turi daug gerųjų bakterijų, kurios padeda žarnyno mikrobiotai.
„Be jokios abejonės, ožkų ir avių rauginti pieno produktai mūsų imunitetą tikrai daro stipresnį“, – sakė dietistė.
U. Radzevičienė taip pat sakė, kad vaisių sultys turi daugybę cukraus, todėl jų gerti nerekomenduoja. Jei norisi skysto pavidalo vaisiaus, geriau jį sutrinti visą, o ne spausti sultis.
LNK žinių pokalbį rasite čia:
Kiek anksčiau apie žuvų naudą širdžiai „Delfi“ dalinosi nauju tyrimu.
Tyrimai rodo, kad kraujospūdžiui sumažinti gali užtekti maždaug 3 gramų omega-3 riebalų rūgščių, suvartotų per dieną su maistu arba maisto papildų forma, skelbia heart.org.
Žurnale „Journal of the American Heart Association“ paskelbtoje kelių dešimčių tyrimų analizėje nagrinėjamas ryšys tarp kraujospūdžio ir dviejų omega-3 riebalų rūgščių – dokozaheksaeno (DHA) ir eikozapentaeno (EPA), kurių gausu lašišose, tunuose, sardinėse, upėtakiuose, silkėse, austrėse ir kitose jūrų gėrybėse. DHA ir EPA rūgštys taip pat gali būti vartojamos kaip papildai.
Jau ankstesni tyrimai rodė, kad omega-3 riebalų rūgštys gali padėti mažinti kraujospūdį, bet buvo neaišku, koks būtų optimalus jų kiekis tokiam efektui pasiekti.
„Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, vidutiniam suaugusiajam kraujospūdis gali šiek tiek sumažėti kasdien suvartojant apie 3 gramus šių riebalų rūgščių“, – pranešime spaudai sako tyrimo autorius dr. Xinzhi Li, Makao, mokslo ir technologijų universiteto Farmacijos mokyklos docentas ir programų direktorius.
Nustatyta, kad didesni omega-3 riebalų rūgščių kiekiai naudingesni buvo tiems, kuriuos jau anksčiau kamavo pakilęs kraujospūdis. Tiriamiesiems, kurių kraujospūdis aukštas, 3 gramai omega-3 riebalų rūgščių per dieną padėjo sistolinį kraujospūdį sumažinti vidutiniškai 4,5 mmHg. Normalų kraujospūdį turinčių asmenų kraujo spaudimas pamažėjo 2 mmHg.
O hipertenzija sergančių žmonių sistolinis kraujospūdis vartojant 5 gramus šių rūgščių per dieną vidutiniškai sumažėjo beveik 4 mmHg. Tiems, kurie hipertenzijos neturėjo, kraujo spaudimas sumažėjo mažiau nei 1 mmHg.
Nacionalinis sveikatos institutas rekomenduoja kasdien suvartoti 1,1–1,6 gramo omega-3 riebalų rūgščių, o Amerikos širdies asociacija ragina per savaitę suvalgyti dvi porcijas žuvų (85–115 gramų). Kad gautumėte 3 gramus omega-3 riebalų rūgščių, jums reiktų suvalgyti maždaug 115–140 gramų atlantinių lašišų. Žuvų taukų papilduose paprastai būna apie 300 miligramų omega-3 vienoje kapsulėje, bet kiekiai skiriasi priklausomai nuo gamintojo.
„Dauguma tyrimų atlikti su žuvų taukų papildais, o ne su maistu gaunamomis EPA ir DHA omega-3 rūgštimis, todėl papildai gali būti alternatyva tiems, kurie negali reguliariai valgyti lašišų ar kitų riebių žuvų. Dumblių papildai su EPA ir DHA riebalų rūgštimis taip pat yra gera išeitis nevalgantiems žuvų ar kitų gyvūninės kilmės produktų“, – pabrėžia dr. X. Li.
Visgi JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) tvirtina, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį ar širdies ligų riziką. Tiesa, 2019 metų birželį institucija paskelbė, kad įrodymai yra gana patikimi, ir leido vartoti atitinkamus teiginius apie EPA ir DHA turinčius maisto produktus bei maisto papildus.
„Mūsų tyrimas patvirtina FDA nuomonę, kad EPA ir DHA omega-3 riebalų rūgštys, padėdamos sumažinti aukštą kraujospūdį, gali sumažinti išeminės širdies ligos riziką, ypač tarp sergančių hipertenzija. Visgi, nors mūsų tyrimas suteikia papildomų patikimų įrodymų, jo rezultatai nepasiekė tokios ribos, kad, remiantis FDA taisyklėmis, būtų galima leisti teiginius apie omega-3 riebalų rūgščių poveikį sveikatai“, – teigia dr. X. Li.