Valgant per daug bet kurio maisto produkto (ne tik angliavandenių), galima pakenkti savo sveikatai, tad bulvė tikrai nėra išimtis, yra ekspertų, tvirtinančių, kad per daug bulvinių patiekalų siejami su padidėjusiu kraujospūdžiu. Svarbu suvokti, kad sveikatai gali pakenkti ne pačios bulvės, o mūsų pasirinktas jų paruošimo būdas.
Tiesą sakant, bulvėse gausu vitaminų ir kitų maistingų medžiagų, kurie sveikatai itin naudingi. Štai šešios priežastys, kodėl bulves valgyti sveika.
Vitaminas C
Žmonės vitaminą C dažniausiai įsivaizduoja apelsinų ir kitų citrusinių vaisių pavidalu. Tačiau iš tikrųjų svarbiausias vitamino C šaltinis britams visą XX amžių buvo būtent bulvės. Vidutiniškai viena nedidelė bulvė (maždaug 150 gramų) mums gali suteikti iki 15 proc. paros vitamino C dozės.
Vitaminas C svarbus ne tik mūsų imuninei sistemai, bet ir padeda apsisaugoti nuo antioksidantų. Ir tai dar ne viskas: vitaminas C gyvybiškai reikalingas formuojantis jungiamajam audiniui, padedančiam dirbti mūsų sąnariams. Ir pasirūpina, kad neiškristų dantys. Štai kodėl grasinama, kad, jeigu pritrūks vitamino C, pritrūksite ir dantų.
Vitaminas B6
Vitaminas B6 yra vienas svarbiausių mūsų organizmo kofaktorių. Jis padeda savo funkciją organizme sėkmingai atlikti daugiau nei šimtui enzimų, padeda jiems skaidyti baltymus, o tai procesas, labai svarbus gerai nervų funkcijai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vitaminas B6 siejamas su gera psichine sveikata.
Įprastai nedidelėje bulvėje rasite maždaug ketvirtadalį suaugusiems rekomenduojamos B6 dozės.
Kalis
Kalis labai svarbus mūsų ląstelėms, jis atsakingas už elektrinius signalus raumenyse ir nervuose. Taigi, jeigu kalio organizme per daug ar per mažai, sutrinka širdies darbas.
Gruzdintose ir keptose bulvėse kalio daugiau nei virtose ar bulvių košėje. O bulvėse su lupenomis yra net trečdalis rekomenduojamos kalio paros normos. Taip yra todėl, kad, verdant skustas bulves net pusę kalio bulvės atiduoda vandeniui.
Žmonės, turintys problemų su inkstais (tokiais atvejis kyla sunkumų šalinant kalio perteklių iš organizmo), turėtų riboti suvartojamų bulvių kiekį. O jeigu bulves kepate ar gruzdinate, nepadauginkite aliejaus.
Cholinas
Cholinas – nedidelis junginys, prisikabinantis prie riebalų ir taip sudarantis fosfolipidus, ląstelių statybinę medžiagą bei neuromediatorių acetilcholiną (padedantį mums sutraukti raumenis, išplečiantį kraujagysles ir sulėtinantį širdies ritmą). Bulvės – antras didžiausias cholino šaltinis, jas lenkia tik daug baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, mėsa ir soja.
Labai svarbu su maistu gauti pakankamą cholino kiekį, nes jis būtinas sveikoms mūsų smegenims, nervams ir raumenims. O subtilūs mūsų genų skirtumai lemia tai, jog kai kuriems iš mūsų cholino stinga labiau. Bulvėje su lupenomis – net 10 proc. per parą suaugusiam žmogui rekomenduojamos dozės. Cholinas itin svarbus besilaukiant, nes besivystant vaisiui formuojasi organai ir ląstelės.
Nauda virškinimui
Termiškai apdoroję, o prieš valgant atvėsinę bulves leisite susidaryti vadinamajam atspariajam krakmolui. Atsparusis krakmolas mūsų organizmui naudingas dėl daugelio dalykų, pirmiausia jis veikia kaip prebiotikas (prebiotikai naudingi ir reikalingi sveikai žarnyno mikrobiomai).
Atvėsinus termiškai apdorotus krakmolo turinčius produktus jis subyra. Virškinti tokį krakmolą sunkiau, o tai reiškia, kad jį fermentuoja žarnyne esančios bakterijos, susidaro junginiai, primenantys actą, vadinamosios trumpųjų grandinių riebiosios rūgštys. Šios riebiosios rūgštys padeda palaikyti žarnyno sveikatą.
Trumpųjų grandžių riebiosios rūgštys taip pat į gerąją pusę keičia mūsų medžiagų apykaitą, padėdamos sumažinti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje. Dėl šios priežasties – ir dar dėl didelio vandens ir mažo riebalų kiekio – virtos ar garuose ruoštos bulvės vertinamos kaip mažai kalorijų turintis, maistingas ir sotus maistas.
Neturi gliuteno
Be to, bulvėse natūraliai nėra gliuteno, taigi jos puikus pasirinkimas celiakija sergantiems asmenims, priverstiems vengti gliuteno.
Tą patį galima pasakyti ir apie saldžiąsias bulves, kurių glikeminis indeksas taip pat žemas, o tai reiškia, jog nesukelia staigaus cukraus kiekio kraujyje šuolio, o tai padeda kontroliuoti svorį ir apetitą. Nepaisant to, saldžiosios bulvės kiek kaloringesnės ir turi daugiau angliavandenių nei paprastos bulvės, tačiau jose daugiau beta karoteno (vitamino A formos).
Bulvės jūsų lėkštėje
Vieni nusprendžia vengti bulvių, nes baiminasi priaugti svorio. Vertėtų nepamiršti, kad vienoje vidutinio dydžio virtoje bulvėje tėra 130 kalorijų, o tai netgi mažiau nei turi to paties dydžio bananas. Svarbu prisiminti, kaip teisingai bulves paruošti ir su kuo geriausia jas valgyti.
Virtos ar garuose ruoštos bulvės (dar geriau – atvėsusios) yra pats geriausias būdas riboti kalorijų skaičių. Kepant didėja kalorijų skaičius gramui, taip pat ir ruošiant bulvių košę ir ją gausiai gardinant sviestu ar grietinėle. Pats nesveikiausias būdas valgyti bulves – rinktis bulvių traškučius, nes pastarieji tarsi kempinė prisigėrę riebalų.
Vertėtų vengti ir pažaliavusių bulvių. Taip gali nutikti, kai bulvės laikomos šviesioje vietoje, tuomet gaminamas toksinas, galintis suerzinti mūsų žarnyną. O iš esmės – bulvės rekomenduojamas maisto produktas, kurio tikrai nereikia vengti ar bijoti.
Be to, bulvės ne tik sveikos, bet ir naudingos aplinkai. Joms auginti nereikia tiek vandens kiek ryžiams, o jas auginant į aplinką išmetama itin mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tad tai dar viena priežastis rinktis būtent bulves.