– Kodėl taip svarbu gerti vandenį?
– Vanduo svarbus, nes didžioji dalis žmogaus organizmo sudaryta iš vandens. Net juokaujama, kad žmogus – agurkas, turintis nerimo. Vanduo svarbus, nes palaiko normalią medžiagų apykaitą, organizmo funkcijas, tokias kaip termoreguliavimas, imuniteto, smegenų veikla.
Vanduo yra pagrindinė kraujo sudedamoji dalis, todėl, norint palaikyti gerą kraujotaką, privaloma gerti vandenį. Svarbus jis ir vadinamajai detoksikacijai. Daug vandens pasišalina per žarnyną, odą, su šlapimu. Visų šių funkcijų palaikymui vanduo – svarbiausias dalykas.
– Kiek vandens reikia išgerti per dieną?
– Tai priklauso nuo kūno svorio, fizinio aktyvumo ir aplinkos temperatūros. Pagrindinis rodiklis, kad reikia vandens, yra troškulio jausmas. Reikia paisyti kūno signalų. Paprastai skaičiuojama, kad per dieną reikia išgerti 1,6–2,2 litro vandens, priklausomai nuo kūno svorio.
Smulkaus sudėjimo, žemo ūgio suaugusiai moteriai per dieną gali užtekti ir pusantro litro vandens. Tačiau sportuojančiam, aukštam ir stambiam vyrui reikės daugiau nei 2 litrų. Norma, kad per dieną reikia išgerti aštuonias stiklines vandens, labai apibendrinta. Tikrasis kiekis priklauso nuo minėtų veiksnių.
– Į ką dar reikia atsižvelgti?
– Reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją tą dieną. Pavyzdžiui, jei yra žiemos diena, žmogus visą dieną praleidžia namuose, taigi jo išgertas kiekis vandens bus vienoks. Jei tokią pačią dieną žmogus serga, vandens kiekis jau kitoks. Sportuojant vasaros dieną reikės gerokai daugiau vandens.
– Kas gali nutikti negeriant vandens? O kas – išgėrus jo per daug?
– Taip, tiek vandens negėrimas, tiek perteklius yra pavojingas. Negeriant vandens, atsiranda trumpalaikių ir ilgalaikių pažeidimų. Trumpalaikiai – didelis troškulys, išsekimas, silpnumas, širdyje atsiradęs permušimo jausmas, sumažėjęs darbingumas, nuotaikų kaita, net pakilusi temperatūra. Vandens perteklius gali sukelti panašius simptomus. Pirmiausia perteklius pasireiškia dideliu šlapinimusi, prakaitavimu, silpnumu ir pan.
– Kaip nepamiršti gerti?
– Reikia klausytis savo kūno signalų. Mes turime puikų priminimą – troškulį. Daug žmonių gyvena įtemptai, daug dirba, pamiršta įsiklausyti į savo kūną. Vienas būdų – prieš save pasistatyti gertuvę ar stiklinę vandens ir karts nuo karto pagurkšnoti.
Yra programėlių išmaniesiems telefonams, kurios kas tam tikrą laiko tarpą primena, kad reikia išgerti vandens. Programėlės gerai tuo, kad jos suformuoja įprotį vis gurkšnoti vandenį. Tačiau vien žinojimas, kad vanduo yra būtinas ir svarbus organizmui turi būti motyvacija jį gerti.
Kai kuriuos žmones motyvuoja tai, kad vanduo yra svarbus norint numesti svorio. Vietoj to, kad užkandžiautų, tokie žmonės vis gurkšnoja vandenį.
– Kada geriausia gerti vandenį?
– Yra daug prieštaringų duomenų. Vieni sako, kad būtina gerti visą dieną, kiti teigia, kad negalima gerti prieš miegą. Kiti tvirtina, kad vanduo būtinas ryte ir pan. Negalėčiau išskirti, kas yra geras ir blogas laikas. Vandenį turime gerti visada, kai esame budrūs, kai jaučiame troškulį.
– Kaip teisingai gerti vandenį?
– Nereikia vienu ypu išgerti visos stiklinės. Geriau gurkšnoti palaipsniui ir tai daryti šiek tiek prieš valgant arba po valgio. Tačiau jei maistas yra sunkiau kramtomas ar kietas, galima užsigerti gurkšniu vandens.
– Ar svarbus gėrimo tempas?
– Taip, gėrimo tempas net svarbesnis nei gėrimo metas. Reikia gerti gan lėtai, gurkšniai turi būti nedideli. Geriant labai suaktyvėja organizmo veikla, nes tą vandenį reikia perduoti. Staiga geriamas vanduo labai apkrauna organizmą. Kai organizmas apkraunamas, padidėja kraujo spaudimas, šlapimo susidarymo greitis.
– Kokį vandenį rinktis – šiltą ar šaltą?
– Priklausomai nuo poreikio. Norintiems sulieknėti, rekomenduojama gerti vėsų vandenį. Tuomet organizmas turi vandenį sušildyti, tam sunaudojamos kalorijos. Tačiau jei skauda gerklę, žinoma, geriau gerti šiltą vandenį. Paprastai sveikam žmogui vandens temperatūra didelės įtakos neturi. Jis turi būti tokios temperatūros, kad nekeltų diskomforto – nei ledinis, nei verdantis.
– Jei žmogus geria kavos, arbatos, valgo sriubas, ar tai įsiskaičiuoja į dienos vandens normą?
– Ta norma keičiasi. Tiek kava, tiek arbata, tiek sriuba – skysčiai. Tačiau jei išgeriame 200 ml vandens, mes ir skaičiuojame taip kaip 200 ml. Jei išgeriame 80 ml kavos, tai jau nebus 80 ml vandens, jo kiekis mažesnis. Taip pat ir su arbata, saldžiais gėrimais ir pan. Tai skysčiai, tačiau ne visas kiekis.
– Kartais į vandenį įmetama vaisių ar daržovių griežinėlių. Ar toks vanduo turi daugiau maistinių savybių?
– Jis perima maistines savybes, esančias įdėtuose produktuose. Jei geriame pagardintą vandenį tikėdamiesi geresnio skonio, tikrai tai gausime. Jei geriame tokį vandenį norėdami išspręsti sveikatos problemas, tai nesuveiks, nes poveikis gali būti pervertintas.