Kokios pagrindinės celiulito priežastys ir kas iš tiesų padeda jo atsikratyti, o kas situaciją tik pablogina, papasakojo „Northway“ medicinos centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė.
Norint suprasti, kas daro įtaką celiulitui, pravartu žinoti, kaip apskritai kūne jis susidaro. Kaip pasakoja gydytoja, celiulitas – tai pakitęs odos riebalinis audinys. Šis audinys, kaip, tikriausiai, žino kiekviena, odos paviršiuje matomas kaip tam tikras nelygumas, panašus į apelsino žievelę. Poodžio riebalinis audinys, sudarytas iš riebalinių ląstelių sankaupų, yra atskirtas jungiamojo audinio pertvarų. Pagrindinė šių pertvarų funkcija – palaikyti tamprų odos ir po ja esančių raumenų ryšį.
Celiulitas atsiranda tada, kai poodiniame riebaliniame audinyje dėl uždegimo ar kitų priežasčių sutrinka audinio mityba, padidėja riebalų ląstelės. Jungiamasis audinys neatlaiko išvešėjusių ląstelių spaudimo, šios prasiveržia ir iškraipo odos paviršių. Sutrikusi kraujotaka ir limfotaka paskatina skysčių kaupimą, o tai dar labiau pablogina būklę. Iš pradžių nepastebima apelsino žievelė virsta gumburiuota, suglebusia, raukšlėta oda – deformacija matyti plika akimi.
Celiulitas dažnai skirstomas į keturias stadijas. Pirma mažiausiai pastebima – pastebimos riebalų sankaupos ant šlaunų, sėdmenų, juosmens. Antroje matomi odos nelygumai suėmus odos sluoksnį tarp pirštų ar braukiant iš apačios į viršų. Trečioje stadijoje gulint oda išlieka lygi, bet stovint jau matoma vadinamoji apelsino žievelė. Ketvirtoje, tankėjant, kietėjant jungiamąjam audiniui, gaubiančiam riebalines ląsteles, dar labiau suprastėja limfos ir kraujo cirkuliacija kapiliarų tinkle. Oda netenka elastingumo, matomi nelygumai ir gulint, oda suplonėja, gali būti jaučiamas net skausmas.