„Žmonės, kurie valgo labai daug ledų, gali apsinuodyti kalciu, taip tikrai nutinka. O valgantys labai daug šviežių vaisių, uogų gali apsinuodyti kaliu. Žmonėms, kurie turi problemų su širdimi, inkstais, reikia atkreipti dėmesį“, – LNK Žinioms sakė šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
O Vilniaus universiteto mokslininkė sako, kad ir kitu maistu piktnaudžiauti nevalia, ypač per karščius.
„Reikėtų valgyti lengvą maistą, vengti riebių, perkeptų, grilintų maisto produktų“, – kalbėjo VU mokslininkė Dominyka Dapkutė.
Bet, anot prekybininkų, lietuvių mityba kinta.
„Ant stalų karaliauja ne tik įprastas kiaulienos šašlykas, bet ir lengvesnės alternatyvos, tai yra vištiena, žuvis, jūros gėrybės ar ant laužo kepamas sūris“, – kalbėjo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
Medikai primena ir apie vandenį, nes būtent dėl skysčių trūkumo dažnam vasarą tenka apsilankyti priimamajame.
„Su prakaitu išeina vanduo, kartu elektrolitai, natris, chloras, kalis, nes tokiu būdu mažinama kūno temperatūra. Netekus elektrolitų pasijaučiama blogiau“, – sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Božena Markevič.
Atsigaivinti labiausiai tinka vanduo, tačiau mieliau geriami gėrimai su skoniais.
„Problema yra ne pačiose gėrimuose, problema tada, kai norime vandens, bet geriame sultis arba kai yra alkanas, bet geria sultis“, – sakė J. Latauskienė.
Visgi mokslininkė D. Dapkutė nesutinka ir sako, kad per karščius tinkamas tik paprastas arba mineralizuotas vanduo.
„Ne saldieji gėrimai, ne alkoholis ar kofeino turintys gėrimai, bet vanduo“, – sakė D. Dapkutė.
Daugiausiai žalos vasaros kaitros atneša senyvo amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligas. Tad pavėsis, vanduo ir lengvas maistas turėtų padėti apsisaugoti nuo prastos savijautos.
LNK reportažą rasite čia:
Apie tai, kad per didelis kiekis uogų gali sukelti nemalonius simptomus, „Delfi“ buvo skelbta ir anksčiau. Štai LSMU Kauno ligoninės gastroenterologas Benas Sakalauskas sako, kad didžiausia klaida, kurios pasekme tampa virškinimo trakto veiklos sutrikimai, yra saiko nebuvimas.
„Stengiamės atsigriebti už visus metus ir kaip reikiant pasimėgauti šviežiomis sodo ir daržo gėrybėmis. Pasaulinė sveikatos organizacijos rekomenduojamą 400 g normą viršijame kelis kartus, dideliais kiekiais valgydami braškes ar trešnes ir įsivaizduodami, kad savo organizmui darome gerą darbą, prisotiname jį vitaminais. Bet iš tiesų tokiu būdu gauname labai daug angliavandenių ir cukraus. Nesaikingas suvartotų vaisių kiekis gali sukelti rūpesčių“, – perspėja B. Sakalauskas.
PSO rekomendacijose nurodoma, kad turime suvalgyti apie 200 g šviežių vaisių ir uogų bei atitinkamai panašų kiekį daržovių. 200 g – tai apytikriai trys stambesni persikai arba pora puodelio dydžio uogų porcijų. Tačiau B. Sakalauskas pastebi, kad vasarą mes nelinkę laikytis šių rekomendacijų – turint namuose daug uogų ar vaisių, išsibalansuoja mitybos režimas ir visa diena virsta nuolatiniu užkandžiavimu.
Nuolatinis angliavandenių vartojimas yra dažniausia problema, sukelianti virškinimo trakto sutrikimus, pasireiškiančius pilvo pūtimu, tuštinimosi pokyčiais, sunkumo, nevirškinimo jausmu, dispepsijos simptomais (vidurinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas, dažniausiai pasireiškiantis dėl blogo virškinimo).
„Geriausias vaistas – nepersivalgyti, – pabrėžia B. Sakalauskas, – bet jei jau taip nutiko, kad suvartojome smarkiai per daug uogų-vaisių ir dėl to pasireiškė nemalonūs pojūčiai, reikėtų tiesiog leisti virškinimo traktui susidoroti su šia problema ir grįžti prie subalansuotos mitybos.“
Pilvo pūtimas ir raižymas, sunkumo jausmas skrandžio srityje, tuštinimo sutrikimai, leidus virškinamajam traktui pailsėti, vartojant pakankamai skysčių, apribojus suvartojamų angliavandenių, ypač termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, kiekį, turėtų praeiti per 5–12 val.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas taip pat sakė, kad perteklius sutrikdo virškinimo procesus. Pasak jo, pilvo pūtimas ir lakstymas į tualetą – pagrindiniai pašaliniai neriboto „vasaros gerybių“ vartojimo. Tiesa, sveikatai nelabai kenksmingi.
„Uogos turi pakankamai aukštą glikemijos indeksą ir greitai pakelia gliukozės koncentraciją. O tam tikros, pavyzdžiui, trešnės, turi ir nemažai kalio, kas šiaip yra gerai. Sveikam žmogui tai ne motais (arba valgant po 10 uogų, o ne litrais per dieną), bet jau kovojančiam su ligomis vaistais – papildoma apkrova. Trintos uogos, glotnučiai, sultys ir uogienės – dar pavojingiau. Geriau kramtyti sveiką uogą“, – sakė V. Morozovas.
