„Buvau kaip visi – ir saldainius labai mėgau, ir greitą maistą, visokius paruoštukus. Nuo 30 m. pajutau, kad sveikata vis blogėja. Man atrodė, kad tai yra per anksti. Vienu metu pajutau, kad negaliu net tinkamai mažu vaiku pasirūpinti“, – pasakojo programos „Cukraus detoksas“ autorė ir knygos autorė Kristina Ragauskaitė apie laikotarpį, kai suvokė, kad kažką gyvenime reikia keisti.

„Iš tiesų „Cukraus detokso“ programa ir knyga buvo programa, kurią parašiau pati sau, norėdama jaustis geriau, ir kad atsikratyčiau lėtinių ligų“, – pasakojo K. Ragauskaitė.

Tuo metu svoris jai buvo „antraeilis dalykas“, kadangi atrodė – bėgant metams, po vaiko gimimo natūralu kiek pastambėti.

„Kai pradėjau laikyti savo mitybos plano, pamačiau, kaip stipriai viskas keičiasi, kaip gerėja savijauta, kiek daug energijos atsirado. Paroje atsirado daugiau laiko, nes buvo lengva keltis ryte. Na o malonus papildomas priedas ir buvo tie nukritę kilogramai, ko praktiškai nė nesitikėjau, tačiau buvo labai džiugu“, – vardijo savijautos pokyčius moteris.

Pridėtinis cukrus

Nutarus atsisakyti cukraus, iš mitybos raciono braukiame saldainius, pyragus. Tačiau pridėtinio cukraus yra daugelyje produktų. K. Ragauskaitės teigimu, jei valgome saldumynų, mums atrodo, kad tai yra cukrus, bet pradėjusi domėtis ji pamatė, kiek daug cukraus yra ne saldumynuose.

„Cukrus yra skonio stipriklis. Jo dedama praktiškai visur – pradedant duona, silke, dešrelėmis, padažais. [Jo yra] greitojo maisto patiekaluose, kinų virtuvės patiekaluose, saldžiarūgščiuose patiekaluose gali būti net 75 g cukraus“, – sakė moteris.

Nutarus keisti mitybą, gyvenseną, iš pradžių atrodo, kad sveikai maitintis yra labai sunku, bet tokia nuostata klaidinga – visus, netgi vadinamuosius paguodos patiekalus galima pasigaminti sveikiau, pvz., elementariai cukrų pakeičiant natūraliais saldikliais – klevų sirupu, medumi ir kt., patikino K. Ragauskaitė.

Baltuosius miltus, tęsė ji, taip pat galima pakeisti sveikesniais variantais, kaip antai, avižiniais, grikių, rudųjų ryžių, žirnių miltais – juo labiau, kad taip „bus sveikiau ir gausime daug sveikų baltymų, vitaminų, mineralų ir išlaikysime panašų patiekalą, prie kurio esame įpratę“.

svoris

Cukraus atsisakymas buvo postūmis, laikui bėgant paskatinęs K. Ragauskaitę atsisakyti alkoholio, nesaikingo valgymo, valgymo vakarais: „Kai pakeiti mitybą, tai atrodo vienas mažas žingsnis, bet iš tiesų pasikeičia labai daug kas, nes atsiranda geresnė savijauta, pagražėja oda, nukrenta svoris, atsiranda motyvacijos daryti dar kažką. Paskui į gyvenimą ateina ir mankšta, ir pasivaikščiojimai, ir dienos rutina. Kartais žmonės skundžiasi, kad ryte sunku keltis, sunku užmigti. Niekam neateina į galvą, kad tai gali būti susiję ir su maistu, kad mes valgome ne laiku, ne tuos patiekalus, neteisingai juos paruošiame, ir kad tai gali taip stipriai paveikti visą gyvenimą.“

Kaip nuo cukraus sulaikyti vaikus? Visiškai nesvarbu, ką sako tėvai, jeigu patys nerodo vaikams tinkamo pavyzdžio. „Jeigu šeimoje laikomės tam tikrų taisyklių, nuolat komunikuojame, kad saldumynai yra ribojami, kad yra tam tikras kiekis cukraus, kurį galime sau leisti, o virš jo jau yra nesveika. Tuo pačius desertus irgi galima pasigaminti sveikiau. Kartais galima pasilepinti ir saldumynais, tik tai turi būti išimtis, bet ne taisyklė“, – akcentavo sveikatinimo programos autorė.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: