Skirtingi organai sensta nevienodai
Vienas amerikiečių tyrimas parodė, kad senėjimo procesai mūsų organizme prasideda maždaug nuo 39 metų. Tai susiję su tuo, kad nustoja atsinaujinti galvos smegenų ląstelės, todėl nuo šio amžiaus pradeda prastėti organizmo judamieji ir kognityviniai gebėjimai. Šią išvadą mokslininkai padarė eksperimentui surinkę žmones nuo 23 iki 80 metų, kurių prašė atlikti įvairius fizinius judesius, o vėliau lygino judesių greitį ir mielino kiekį organizme, jie išvedė atitinkamą dėsningumą tarp amžiaus ir kūno senėjimo. Mielinas – tai izoliacinis nervų dangalas, kurio pagalba nerviniai impulsai sklinda be užlaikymo. Kai mielino sluoksnis pažeidžiamas, nerviniai impulsai lėtėja, ir silpnėja.
Tačiau kiti mokslininkai tikina, kad šiandien nuo 50 metų tik prasideda žmogaus žydėjimo periodas, t. y. branda. Tai esą susiję su ilgėjančia gyvenimo trukme. Tiesa, jie nepaaiškina, kodėl šiuolaikinis žmogus pradeda senti vėliau, tačiau teigia, kad dabartiniams 40-50-mečiams senatvė ateis, kai jiems bus 75-80 metų.
Taip pat yra yra teorijų, kurios bando patekti schemas, nuo kokio amžiaus ima senti mūsų organai. Pavyzdžiui, norint išsaugoti sveiką, gražią odą, ja rūpintis būtina jau nuo 18 metų. Mat nuo šio amžiaus pradeda mažėti jos spindesį užtikrinančio kolageno. Plaučių funkcija pradeda ima silpti maždaug nuo 30 metų. Todėl šiame amžiuje ypač svarbu atsisakyti žalingų įpročių ir sportuoti. Panašiame amžiuje ima silpnėti ir kaulai, tačiau moterims šis procesas ypač suaktyvėja po menopauzės, apie 60-tuosius gyvenimo metus.
Jei niekada nenešiojote akinių, nuo 40-ties jų gali prireikti žiūrint į tolį. Šios problemos gali išvengti tik trumparegiai. Nuo šio amžiaus taip pat silpsta ir visi kūno raumenys, ypač jei žmogus neteikia pakankamai dėmesio sportui.
Tačiau daugiausiai pokyčių ima vykti įkopus į septintą gyvenimo dešimtmetį. Ima prasčiau funkcionuoti žarnynas, todėl ir maistinės medžiagos įsisavinamos prasčiau. 1 iš 3 šio amžiaus žmonių silpsta ir kol kas nėra atrastas būdas, kaip šį procesą pristabdyti. Atsiranda pokyčių širdyje – storėja jos sienelės, kietėja arterijos, sparčiai vystosi aterosklerozė, gresianti insultu arba infarktu. Taip pat spartėja smegenų pokyčiai, kurių blogiausia išeitis – senatvinė dimensija.
Neurologo Jokūbo Fišo teigimu, kalbant apie senėjimą, iš esmės teisinga frazė, kad senėjimas prasideda jau gimus. Kita vertus, egzistuoja kritinis amžius, kuris įvairių mokslininkų skelbiamas skirtingas, nuo kurio kasmet nunyksta 1 proc. galvos smegenų – tiek baltosios medžiagos, susijusios su jungtimis, tiek pilkosios, susijusios su mąstymo procesais.
„Tai pakankamai nemažai. Tačiau smegenų nykimą kompensuoja sukaupta patirtis, žinios, mokėjimas panaudoti neuroninius ryšius. Neatsitiktinai sakoma, kad seni žmonės yra išmintingi, aišku, ne visi. Vis dėlto tos kultūros, kuriose egzistuoja senų žmonių kultas, klausoma jų patarimų, klesti. Be abejo, organizme vyksta tam tikri hormoniniai pokyčiai. Kai įvyksta hormoninėje sistemoje lūžis, tai vadinama tarsi riba, viso organizmo senėjimas ima stiprėti. Lėtėja, mąstymas, kalba, judesiai. Ir tai natūralus procesas – raumenys silpsta, kaulai tampa trapūs, prastėja rega, o tuo pačiu ir orientacija, prastėja pažintinės funkcijos. Tai natūralus procesas.
Šių procesų intensyvumui įtakos turi genetika, kurios nepakeisime, bet labai svarbus ir gyvenimo būdas. Taigi kaip mes jausimės senatvėje, labai daug priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo – ne tik nuo sveikos mitybos ir pan., bet ir nuo požiūrio į gyvenimą. Kuo žmogus pozityvesnis, tuo geriau jis jaučiasi. Juk laimingas ne tas, kuriam viskas gerai, bet kuris viską mato gerai. Todėl visi turbūt esame sutikę žmonių, kurie jau turi daug metų, bet darbingi, linksmi, šoka, dainuoja ir apie juos susispietę tiek seni, tiek jauni. Žinoma, nuo tam tikro amžiaus save reikia jau labiau prižiūrėti ir žinoti savo galimybes – iš parašiuto 70 metų jau nešoksi ar nepradėsi mokytis nardyti arba bėgti maratoną. Tačiau svarbu nepersistengti save saugant. Perdėtas atsargumas taip pat pražūtingas senatvėje. Kai mes labai gąsdiname ir apribojame savo tėvus ir jie mums pasiduoda, darome jiems meškos paslaugą. Kuo labiau skatinsime jų aktyvumą, tuo ilgiau jie išsaugos savo organizmo funkcijas“, - svarstė pašnekovas.
Senėjimas neišvengiamai paliečia ir mūsų hormoninę sistemą. Šis procesas ypač skausmingas moterims ir susijęs su menopauze. Anot Onkologijos instituto onkologės-ginekologės Birutės Intaitės, mūsų geografinėje platumoje norma prasidėti menopauzei yra 51-52-ieji metai. Jei ji prasideda vėliau, po 55 metų, jau nėra gerai, nes vėlyva menopauzė – vienas iš gimdos vėžio veiksnių. Anksčiau menopauzė taip pat neturėtų prasidėti.
B. Intaitės teigimu, per 40 metų perkopusioms moterims atsirandantys klimaksui būdingi simptomai, pavyzdžiui, prakaitavimas, karščio bangos, silpnumas ir pan., dažniausiai būna susiję su kitais sutrikimais, būdingais senėjančiam organizmui – skydliaukės, mikroelementų disbalansu organizme. Negalima atmesti ir gimdos vėžio tikimybės – nors pastarasis dažniau pasireiškia po 60 metų, šiuo metu jaučiama ligos jaunėjimo tendencija – apie 40-tuosius metus. Gimdos vėžio simptomai labai panašūs į klimakso – pagausėja kraujavimas, trinka mėnesinių ciklas.
Paklausta, kada nemaloniausi menopauzės simptomai ima blėsti, B. Intaitė prisiminė turėjusi pacienčių, kurios šiuos simptomus jautė netgi būdamos 70-ties.
„Tai labai individualus dalykas. Kad jie visai išblės, tikėtis neverta – kaip bebūta liūdna. Beje, menopauzė dažniausiai tapatinama su karščio bangomis – jeigu jos atslūgsta, prie visų kitų simptomų jau galima prisitaikyti. Vienoms moterims dar keletą metų nebūna karščio bangų, kai pasibaigia mėnesinės. Kitoms dar yra mėnesinės, bet jau pasireiškia karščio bangos. O yra ir tokių, kurioms šių simptomų niekada nebūna. Sunku pasakyti, su kuo tai susiję – su gyvenimo būdu, bendra sveikata ar genetika“, - aiškino medikė.
Tačiau bene nemaloniausias menopauzės „simptomas“ – akivaizdus kūno senėjimas. Dėl hormonų trūkumo oda sausėja ir pradeda daugėti raukšlių.
„Jei išorėje nesimatytų, su visais kitais simptomais moterys kažkaip susitvarkytų. Bet kai atsiranda „veidrodžio simptomai“, labai sunku psichologiškai. Šiame laikotarpyje moterims ir vyrai labai „padeda“, nesuprasdami jų savijautos ir žvalgydamiesi į jaunesnes. Gal po kurio laiko bus kitaip. Pavyzdžiui, italai, mano manymu, domisi subrendusiomis moterimis, o ne 20-metėmis, kaip pas mus. Deja, Lietuvoje ir tarp moterų vyrauja nuostata, kad jei prasidėjo menopauzė, viskas baigta, mirtis. Viena pacientė pasakojo, kokią repliką išgirdo iš 20-mečių kolegių: „Jūs dar galvojate apie puošimąsi?“ Esą jai jau seniai laikas po velėna. Moteriai – 48 metai“, - pasakojo B. Intaitė.
Medikė įsitikinusi, kad Vakaruose nėra tokios baimės dėl neišvengiamo moters periodo, nėra ir tiek anekdotų prikurta apie klimakso laikotarpio moteris. O kai moterys gerai jaučiasi psichologiškai, ir menopauzės simptomai, netgi tos pačios karščio bangos, nebūna tokie ryškūs. Taigi kūnui reikia šiek tiek padėti, bet psichologiškai neturėtų būti jokios tragedijos. „Beje, vienoje konferencijoje teko klausytis psichiatrės, kuri apžvelgė visus moters gyvenimo periodus. Ji teigė, kad paauglystėje mergaitėms netgi daug sunkiau nei menopauzės metu. Jos nesusitvarko su hormonų audromis, ir, neturėdamos brandžios moters išminties, nesupranta, kas su jomis vyksta“, - teigė pašnekovė.
Nuo ko priklauso organų senėjimas
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos pilvo chirurgijos gydytojas dr. Tomas Vanagas pabrėžė, kad organų senėjimas nėra izoliuotas nuo viso organizmo senėjimo. Kita vertus, tai ir labai individualus procesas, nes mes visi gyvename skirtingą gyvenimą ir turime skirtingą genetinę informaciją.
„Yra žmonių, kurių organai senėja greičiau vien todėl, kad jų tokia genetika, kitų – todėl, kad gyveno intensyviai ir ne visai sveikai. Todėl niekas negali pasakyti tiksliai, kad skrandis ima senėti, tarkime, nuo 40-ties, o tiesioji žarna – nuo 60-ties. Tačiau faktas, kad virškinimo sistema sensta, gaminama mažiau fermentų, prasčiau įsisavinamos maistinės medžiagos. Pagaliau vystantis aterosklerozei trinka organų aprūpinimas krauju, taip pat maistinėmis medžiagomis bei deguonimi, todėl organas pradeda nykti. Kita vertus, žmogus gali labai rūpintis savo sveikata, bet jo genetinėje informacijoje užkoduota, kad senėjimo procesai prasideda daug anksčiau. Metai, kurie įrašyti pase, nebūtinai atitinka organų amžių“, - svarstė medikas.
„Kartais kraujagyslių senėjimo požymiai tiesiogiai atspindi amžių, o kartais jos būna susidėvėjusios kur kas anksčiau. Tuomet mes kalbame apie tai, kad biologinis amžius neatitinka oficialaus žmogaus amžiaus. Apžiūrėti kraujagysles yra įvairių metodų, tačiau pastebimi pakitimai jau byloja apie tai, kad procesas jau toli pažengęs. Pirminių kraujagyslių senėjimo požymių dažnai tiesiog nesimato. Kita vertus, buvo atliekamas ne vienas tyrimas, kurio metu tirtos vaikų ir jaunuolių, mirusių nuo išorinių priežasčių, arterijos, nes būtent jos maitina visus organus. Visų šių tyrimų išvada panaši: kraujagyslių pakitimai nebyliai prasideda labai anksti. Kalbama apie 2-3-tą gyvenimo dešimtmetį. Pagrindinis pakitimas – aterosklerozė. Ją skatina visiems mums gerai žinomi veiksniai (rūkymas, per riebus maistas, judėjimo stoka) ir genetinis polinkis“, - aiškino medikė.
Pasak Ž. Petrulionienės, nuo kraujagyslių senėjimo pakitimų kenčia absoliučiai visi organai, labiausiai tie, šalia kurių kraujagyslės pažeistos anksčiausiai ir sunkiausiai: širdis, galvos smegenys, inkstai, akys ir pan. Kritinis amžius, kai pokyčiai tampa ypač akivaizdūs, vyrams prasideda nuo 45 metų, moterims – nuo 55. Tuomet didėja ir infarktų bei insultų rizika. Tačiau ir iki šio amžiaus kraujagyslės, kaip minėta, sensta nebyliai. Ankstyvosiose stadijose pakitimai dar yra grįžtami, vėlyvosiose, kai kraujagyslės susiaurėja, pakitimai faktiškai negrįžtami. Svarbu žinoti, kad kraujagysles labai anksti „kanda“ padidėjęs kraujospūdis. Rizikos amžius, kai jis pradeda trikti, – tie patys 45 metai vyrams ir 55 moterims.
„Bėgantys metai neigiamai veikia ir širdies raumenį. Dėl padidėjusio kraujospūdžio jis gali sustorėti, širdies raumuo gali išsiplėsti ir nusilpti. Tuomet prasideda širdies nepakankamumas. Be jokios abejonės, su amžiumi širdies pakitimų daugėja. Ją silpnina aterosklerozė, kuri su amžiumi pažeidžia ne tik arterijų sieneles, bet ir vožtuvus, išeminė širdies liga, persirgti infarktai, padidėjęs kraujospūdis. Širdį pažeidžia ir įvairūs ūminiai ir lėtiniai infekciniai susirgimai, taip pat negydoma dantų infekcija“, - pasakojo kardiologė.