„Tyrimai rodo, kad vaiko kūno masė labai susijusi su tėvų – dažnai, jei tėvai turi antsvorio arba yra nutukę, ir vaikai tokie būna. Ir tai lemia ne tik genetika – didžiąja dalimi dėl to kalti įpročiai“, – pabrėžia specialistė.
– Lietuvos vaikų mityba menkavertė, mūsų vaikai dažnai nutukę, serga įvairiomis alergijomis ir kitomis ligomis, kai kurio maisto netoleruoja.
– Visoje Europos Sąjungoje kalbama apie šias problemas: vaikų ligas, nutukimą ir kiek mityba turi įtakos sveikatai. Gal Lietuva ne taip ir blogai atrodo kitų šalių atžvilgiu, bet Europoje apie trečdalis 11-mečių vaikų jau turi antsvorio arba yra nutukę, kas sukelia ir emocines problemas, vaikai prasčiau mokosi, blogiau save vertina, suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo diabetu ir t. t.
Teigiama, kad per 60 proc. vaikų, turinčių antsvorio arba nutukusių, tokie liks ir suaugę, taigi tos problemos užaugs kartu su vaikais. Todėl ir kalbama apie mitybą: kaip organizuojamas vaikų maitinimas, ką patys vaikai perka, apie reformuliuotą maistą (pramoniniu būdu pagamintą maistą).
– Turite galvoje pusgaminius arba jau paruoštą maistą?
– Reformuliuotas maistas – jau gatavi maisto produktai, kuriuos įsigyjame parduotuvėje. Reformuliavimo esmė – maistas turėtų būti pagamintas taip, kad būtų kuo palankesnis sveikatai, t. y. kad jame būtų mažiau druskos, cukrų, riebalų, ypač transriebalų. Tarkim, jogurtai Lietuvoje labai saldūs, tad reformuliuotame jogurte cukrų būtų mažiau. Arba daug druskos gauname su duona, o reformuliuotoje duonoje jos būtų mažiau.
– Sakoma, kad svarbiausia vaikus mokyti nepersivalgyti, nevalgyti iki soties, nes tai – pirmas žingsnis į nutukimą, kita vertus, vaikas turi valgyti noriai ir su apetitu. Kaip įpratinti vaikus valgyti tinkamą maistą?
– Suaugusieji yra didelis pavyzdys, be to, įpročiai yra formuojami. Jei vaikas bus įpratęs gerti vandenį, o ne saldžius gėrimus, valgyti šviežias daržoves, ne per saldžias, ne per sūrias, ne per riebias košes, įpročiai augs su vaiku ir mityba bus daug sveikesnė.
Viso pasaulio tyrimai rodo, kad vaiko kūno masė labai susijusi ir su tėvų – dažnai, jei tėvai turi antsvorio arba yra nutukę, ir vaikai tokie būna. Ir tai lemia ne tik genetika – didžiąja dalimi dėl to kalti įpročiai. Todėl reikia susiformuoti įpročius, kad būtų neskanu sūrus, riebus, daug cukraus arba kitų cukrų turintis maistas.
– Kas labiausiai kenkia? Ar per daug sočiųjų riebalų, ar per daug cukraus, ar per daug druskos?
– Labai priklauso nuo situacijos, nes kiekvienas turi kitokį poveikį. Nors europiniai teisės aktai dar to nenumato, Lietuvoje planuojama apriboti transriebalų (kai pramoniniu būdu skystas augalinis aliejus yra kietinamas) kiekį maisto produktuose.
Mes maisto produktų etiketėse kartais matome, kad sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų, kas rodo, kad galime tikėtis, jog maiste yra transriebalų. O jie tikrai neigiamai veikia sveikatą – visų pirma kraujagysles, be to, yra svarbus rizikos veiksnys atsirasti aterosklerozei.
– Kur daugiausia iš dalies hidrintų riebalų?
– Lietuvoje jie populiariausi kepiniuose. Tai – kreminė, miltinė konditerija (sausainiai, pyragaičiai, pyragai). Juos gaminant dažniausiai naudojamas už sviestą pigesnis margarinas. Labai dažnai hidrintų riebalų būna ir pigesniuose saldainiuose – „subšokoladiniuose“.
– Ko jokiu būdu nesiūlyti, jei vaikas ištroško, išalko?
– Saldūs gėrimai tikrai turėtų būti tik per šventes ir tik viena stiklinėlė. Jei norėsite atsigerti, rinkitės vandenį. Net su viena stikline saldaus gėrimo (kad ir sulčių) gauname beveik visą paros cukrų rekomenduojamą normą. Praalkus irgi reikia rinktis sveikus užkandžius – pravartu turėti šviežių morkyčių, obuolį ar kitą vaisių, viso grūdo duonelės.