Pasakė, kodėl stiprus imunitetas – klaidingas tikslas: svarbu visai ne tai

Mąstydami apie imunitetą, dažnai jį įsivaizduojame kaip tam tikrą buferinę zoną, nuolatos saugančią mus nuo atakuojančių mikrobų, ir manome, kad jei tasai nematomas apsauginis apvalkalas bus nepakankamai stiprus, piktadarės bacilos prasiskverbs į mūsų organizmą ir pradės griaunamąjį darbą, kurio padariniai – kosulys, „kaulų laužymas“, nuovargis ir kiti gripo arba ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos simptomai.

Tačiau iš tikro imuninė sistema veikia visiškai ne taip: ji prisileidžia kokią nors infekciją, o tada su ja kovoja. Jeigu žmogaus nėra ištikęs imunodeficitas, galintis atsirasti persirgus sunkiomis ligomis arba vartojant specifinius vaistus, imuninė sistema puikiausiai atlieka natūralią savo funkciją ir nepriekaištingai susidoroja su užduotimis, už kurias yra atsakinga. Minėtina ir tai, kad rimtų problemų paprastai kyla ne dėl per silpnos, o, atvirkščiai – dėl nepamatuotai stiprios imuninės reakcijos.

Kosulį, skausmą, temperatūrą, silpnumą, „kaulų laužymą“ ir kitas bėdas, kankinančias užsikrėtus gripu arba kitu kvėpavimo takų virusu, išprovokuoja ne infekcija, o imuninė reakcija. Būtent imuninė sistema, o ne virusas arba bakterijos, provokuoja aukštą temperatūrą, gleivinės uždegimą, eikvoja energijos atsargas, o kraštutiniais atvejais net sunaikina nuosavus audinius. Kuo stipresnį imuninį atsaką patiria organizmas, tuo sunkiau žmogus serga. Deja, kad eliminuotų grėsmę, pastangų imuninė sistema dažnai įdeda kur kas daugiau nei reikia, ir taip nutinka dėl disbalanso imuninės sistemos viduje.