Šildymas ir šaldymas – ar jie tikrai veiksmingi?
Šalčio ir šilumos terapijos dažnai yra naudojamos kaip patempimų, skausmo, patinimų ir kitų traumų gydymo priemonės, pasakoja vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistų audinių gijimui, kontroliuoti patinimą, atpalaiduoti įtemptus raumenis.
„Visgi susižeidus reikia labai gerai įsitikinti, kuris metodas jums tinkamas, kadangi neteisingai naudojami jie kartais gali netgi pabloginti traumą, prailginti gijimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šilumos terapija gali iššaukti stipresnius uždegimo simptomus, o šalčio terapija gali priversti jūsų maudžiančius raumenis dar stipriau įsitempti“, – pabrėžia J. Aleknienė.
Šalčio terapija – veiksmingiausia per 48 valandas
Vaistininkė pasakoja, kad šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą, ypač tokiais atvejais, kai sutrenkta kūno dalis patinsta ar prasideda uždegimas.
„Šaldymas padeda sutraukti kraujagysles ir sulėtinti kraujotaką. Tai labai svarbu, kadangi kai šaldomos kūno vietos temperatūra nukrenta, taip paveikdama nervines galūnėles, o visa tai sumažina patiriamą skausmą. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – vos po 2–5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama tik iki 10–15 minučių“, – pataria J. Aleknienė.
Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldančio tepalo, vaistininkė pataria išbandyti kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, rinktis ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Tik ji priduria – visas šaldytas priemones prieš dedant ant odos įvyniokite į medžiagą, nes priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus.
Šilumos terapija – vieno karto per dieną negana
Šilumos terapija taikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis bei palengvinti jų spazmus.
„Šilumos terapijos metu kraujagyslės išsiplečia ir suaktyvina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, dėl ko sužeista kūno dalis pradeda greičiau gyti. Visgi kartais manoma, kad vienąkart pasitepus šildančiu tepalu praeis nugaros ar kitų raumenų skausmai, tačiau iš tiesų šildančias priemones reikėtų naudoti reguliariai. Pavyzdžiui, tris kartus dienoje po 10–15 minučių. Taip pat nepamirškite, kad puikia šilumos terapija raumenų atpalaidavimui gali tapti ir ilgesnis pagulėjimas karštoje vonioje“, – pasakoja vaistininkė.
Anot jos, šilumos terapijai itin praverčia šildomieji tepalai ar pleistrai, tačiau taip pat gali praversti iš seno namuose likusi guminė šildomoji pūslė, kurią reikėtų pripildyti šiltu vandeniu.
Kai pirmosios pagalbos neužtenka
Sąžiningai namuose atliekant šilumos arba šalčio terapijas, turėtumėte jau po 3–5 dienų atsisveikinti su skausmais.
„Deja, ne visada slystelėjus patiriamas tik lengvas sumušimas, kartais traumos gali būti sudėtingesnės. Pavyzdžiui, patempus raiščius ir sausgysles, pirmąsias keletą dienų sužalotą vietą reikia ne šildyti, o šaldyti. Sužeistą vietą geriausia sutvarstyti, kad galūnė mažiau judėtų ir netintų – tai taip pat tai padės sumažinti juntamą skausmą.
Siekiant išvengti panašių sužalojimų arba susižeidus minimizuoti nemalonius pojūčius, svarbus reguliarius fizinis aktyvumas. Reikia mankštintis, skirti laiko tempimo pratimams – tai didina jungčių elastingumą ir atsparumą“, – patarimais pranešime žiniasklaidai dalinasi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis.
Anot vaistininko, namuose gydytis galima tik tuo atveju, jei po traumos juntamas skausmas yra lokalus ir neplinta į kitas vietas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar vartojant nesteroidinius vaistus nuo skausmo arba šaltus kompresus nemalonūs pojūčiai mažėja. Jei minėtos priemonės nepadeda ir skausmas nepasitraukia per 12 valandų, reikėtų kreiptis į gydytojus.
„Lengvas traumas įprastai galima gydyti savarankiškai – susitrenkus koją, ranką ar kitą kūno vietą, svarbu sureaguoti ir imtis atitinkamų priemonių kuo greičiau. Sužeistą vietą pirmiausia šaldyti. Tam galima naudoti ne tik specialius šaldymo maišelius, bet ir šaldytuve rastus ledo kubelius ar net sniegą, prieš tai įvyniojus į audinį, kad nebūtų tiesioginio kontakto su oda. Šaldymas gana greitai sumažina skausmą ir patinimą, o veiksmingiausia tai yra pirmąsias 48 valandas po susižeidimo“, – pažymi vaistininkas.
Susižalojus bene visuomet rekomenduojama kurį laiką vengti stipresnio fizinio krūvio, stebėti, ar sužeista vieta netinsta, ar skausmas nestiprėja. Jei sužeista ranka, reikia nedelsiant nuimti visus papuošalus – galūnei ištinus jie gali sutrikdyti kraujotaką.
Suskubti ieškoti pagalbos D. Auškalnis ragina ir patyrus galvos traumą, ypač jaučiant tokius simptomus kaip silpnumas, pykinimas ar intensyvus skausmas. Galvos traumos gali kelti rimtą pavojų sveikatai ar net gyvybei, ypač tada, kai paslydęs žmogus griūva visu svoriu. „Tokiu atveju gali net prasidėti vidinis kraujavimas, ištikti sąmonės praradimas ar smegenų sutrenkimas. Būtent dėl to, jei jaučiame, kad slystame ir tuojau griūsime, reikėtų stengtis galvą lenkti į priekį, kad ši neatsitrenktų į grindinį“, – moko vaistininkas.
Vaistininkė J. Aleknienė perspėja, kad jeigu per pirmas 48 valandas, pritaikius šilumos ar šalčio terapiją, nepajutote nė menkiausio palengvėjimo, o trauma atrodo tik blogiau – kreipkitės į gydytoją.
„Nors šalčio ir šilumos terapijos yra plačiai naudojamos, visgi kiekvienai iš jų yra priskiriamos žmonių rizikos grupės. Pavyzdžiui, šalčio terapijos reiktų vengti žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šalčiui. O šilumos terapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, giliųjų venų tromboze“, – pasakoja vaistininkė.
Kaip eiti slidžia kelio danga?
Vaistininkas D. Auškalnis primena pagrindines ėjimo slidžia kelio danga taisykles:
1. Neskubėkite eidami slidžiais takais – tai darykite lėtai ir mažais žingsneliais. Būkite atidūs ir dėmesingi.
2. Eidami nelaikykite rankose telefono, nes jis blaško dėmesį, o slystelėjus bus sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
3. Lipdami laiptais, laikykitės už turėklų.
4. Geriau eikite sniegu, o ne ledu.
5. Venkite aukštakulnių. Rinkitės batus grubaus reljefo padu, kuris pagerina sukibimą su kelio danga.
6. Rankas išsitraukite iš kišenių, taip lengviau išlaikysite pusiausvyrą slystelėjus ir sumažinsite lūžių riziką parkritus.
7. Krentant patariama atsipalaiduoti – tada raumenys bus neįtempti ir kritimas bus švelnesnis.
8. Supratus, kad pargriuvimo išvengti nepavyks, stenkitės kristi ne ant ištiestų rankų, o ant sėdmenų ar šlaunų.
9. Saugokitės varveklių – jie krentant, galima patirti sunkių galvos traumų.
10. Žiemą eidami būkite atidūs ir dėmesingi.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!