Sunku tokioje būsenoje save įsivaizduoti? Tad galbūt metas imtis pokyčių? Pauliui Paulauskui anksčiau taip pat buvo sunku minutę išsėdėti vienoje pozoje, apie nieką negalvoti, sukoncentruoti dėmesį į kvėpavimą. Tai jam buvo tarsi kančia. Visgi pakeitęs gyvenimo būdą ir mitybą, Paulius džiaugiasi rezultatais: jis sveikas, puikiai besijaučiantis, tvirtas ir įkvepiantis kitus. Pagrindinis jo variklis – veganiškas maistas.
Anksčiau Paulius aktyviai sportuodamas sporto salėje, suvalgydavo didžiulius kiekius mėsos bei kitų gyvūninės kilmės produktų.
„Nežinojau, jog galima užsiauginti raumenis ir be šių produktų“, – pasakojo P. Paulauskas.
Paulius pasakoja vartodamas gyvūninės kilmės produktus, turėjęs problemų su virškinimu ir tuštinimusi, po valgių jausdavosi apsunkęs ir mieguistas. Taip pat turėjo pastovią chronišką slogą. Šiuo metu vyras nebejaučiu šių simptomų.
– Pauliau, kodėl nusprendėte tapti veganu?
– Nesu šimtu procentų veganas, nes gyvenant XXI a. tai padaryti be galo sunku ir praktiškai nelabai įmanoma. Augalinės kilmės maistu pradėjau maitintis prieš daugiau nei dvejus metus. Viskas prasidėjo nuo iššūkio: nusprendžiau pabandyti 21 dieną pagyventi be mėsos. Manoma, kad norint suformuoti naują įprotį, užtenka 21 dienos.
Išbūti be mėsos buvo daug lengviau negu tikėjausi. Tiesiog tuo metu valgiau daugiau kitų gyvūninės kilmės produktų. Pasibaigus iššūkiui, pajutau, jog mėsos man visiškai nesinori ir tuomet prasidėjo pereinamas laikotarpis, kuris užtruko pusę metų.
Tuo metu aktyviai sportavau sporto salėje, todėl pradėjau galvoti, iš kur reikės gauti baltymų. Dabar ima juokas, nes baltymų turi net ir toks vandeningas vaisius kaip melionas. Pereiname laikotarpyje sunkiausia buvo mokytis naujų receptų, ieškoti naujų maitinimo įstaigų. Taip pat teko patirti ir įvairių aplinkinių reakcijų pasakius, jog nevalgau gyvūninės kilmės produktų. Iš pradžių, kai neturėjau sukaupęs žinių ir nepasitikėjau savimi, imdavo pyktis, neturint ką argumentuotai atsakyti. Todėl, kaip visuomenės sveikatos specialistas ,nusprendžiau į šią mitybos šaką gilintis iš mokslinės pusės. Norėjau, kad mano mityba būtų subalansuota ir gaučiau visas maistines medžiagas.
– Kokia dabartinė jūsų veikla?
– Šiuo metu vystau savo projektą „Inovatyvi mityba“, kuriuo šviečiu žmones apie subalansuotą mitybą. Dirbu Kaune sporto klube „Fankas“, kur sudarinėju mitybos planus. Koordinuoju „VegfestLT“ festivalio paskaitų programą. Esu vienas iš Lietuvos veganų „Facebook“ grupės administratorius, rašau straipsnius.
– Ne kartą esate užsiminęs apie sąmoningumą. Kas tai yra ir kodėl tuo pradėjote domėtis?
– Sąmoningą būsena yra tuomet, kai šiame momente esame nepaskendę mintyse apie praeitį arba ateitį; kai patys sprendžiame, ką veiksime ir kaip elgsimės, o nesielgiame iš automatiškai, pagal susikurtus įpročius. Būnant tokioje būsenoje, laikas eina daug lėčiau, nes būname susikoncentravę tik į tai, kuo užsiimame.
Sąmoningumu pradėjau domėtis panašiu metu, kai pradėjau keisti mitybą. Tuomet prasidėjo mano pirmieji bandymai medituoti. Atsimenu, jog pradžioje net 1 minutės išbūti sėdint vienoje pozoje, apie nieką negalvoti ir koncentruoti savo dėmesį į kvėpavimą, buvo tarsi kančia. Turėjau labai neramų protą, kuris pastoviai galvodavo ir susikaupti būdavo labai sunku.
Dar po kelių mėnesių pirmą kartą apsilankiau jogos pamokoje. Tai man buvo visiškai nauja patirtis ir mane labai sužavėjo. Jogos praktika jau pusantrų metų yra viena iš mano ryto praktikos dalių.
– Ar veganizmas yra susijęs su sąmoningumu ir asmeniniu tobulėjimu? Kaip tai pagrįstumėte?
– Pasaulyje žmonės tampa labiau empatiški kitų skausmui. Jiems tampa svarbu, iš kur ant jų stalo atkeliauja maistas. Supratau, jog jeigu noriu būti gyvas, energingas, privalau rinktis maistą, kuriam išgauti nereikėjo nieko nužudyti.
Religijos, tokios kaip induizmas, nevartoja gyvūninių kilmės produktų, išskyrus pieną. Krikščionybės pasekėjai irgi pasninkauja prieš šventes. Tokie pavyzdžiai rodo, jog gyvūninių produktų atsisakymas yra svarbus aspektas gilinantis į save. Žinoma, nebūtinai veganas bus sąmoningesnis už visavalgį. Tačiau mityba tam tikrai turi įtakos. Atsisakius gyvūninių kilmės produktų, ženkliai sumažėja agresyvumas, vystosi empatiškumas.
Mano nuomone, suvokimas, jog nebūtina išnaudoti gyvūnų norint gyventi pilnavertišką gyvenimą, tikrai padeda augti kaip asmenybei. Jeigu Žemėje norime taikos, derėtų kiek įmanoma mažiau išnaudoti gyvūnus. Tam visiškai nėra būtinybės turint tokį maisto pasirinkimą ir taip sparčiai vystantis technologijoms.
– Ar, jūsų manymu, svarbu skleisti veganizmą Lietuvoje, ar žmonėms toks gyvenimo būdas yra įdomus?
– Šią žinutę būtina skleisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip rodo statistika, veganizmas šiuo metu yra sparčiausiai augantis judėjimas pasaulyje. Savo augančiu populiarumu neaplenkdamas ir Lietuvos. Jog žmonėms įdomu, galima spręsti pagal vasaros festivalio „Vegfest LT“ dalyvių skaičių, jame dalyvavo 6-7 tūkstančiai.
– Kuri perėjimo prie veganizmo priežastis, jūsų manymu, yra svarbiausia?
– Žvelgiant globaliai, svarbiausia, kaip augantis veganizmas gali prisidėti prie Žemės ekologijos.
Gyvulininkystė labiausiai nuodija Žemės planetą, tačiau apie tai nenorima garsiai šnekėti. Dėl gyvulininkystės išskiria didžiausias CO2 kiekis, kuris naikina ozono sluoksnį. Taip pat dėl smarkiai augančios gyventojų populiacijos, kertami milžiniški miškų plotai, kad ten būtų galima auginti gyvūnus maistui.
Pasaulyje 815 mln. žmonių badauja, 844 mln. neturi gėlo vandens. Prognozuojama, kad ateityje gėlas vanduo bus prabangos prekė. O dabar jis švaistomas neatsakingai. Pavyzdžiui, tam, kad maistui būtų išgaunamas 1 kilogramas jautienos, reikia sunaudoti 15 415 litrų vandens. Palyginimui: 1 kg sojos pupelių – net 7 kartus mažiau. Įvairios ekologinės organizacijos pradeda skatinti žmones mažinti suvartojamų gyvūninių produktų kiekį, nes tai prisideda prie planetos ekologijos išsaugojimo.
– Veganas esate jau dvejus metus, ar pastebite pasikeitimus Lietuvoje veganiško maisto?
– Per tą laiką, kai maitinuosi veganiškai, maisto pasiūla ženkliai išaugo. Atsidarė naujų veganiškų ir jiems draugiškų vietų, galiu net grįžęs į savo gimtinę Šilutę nueiti pavalgyti veganiškai.
Parduotuvėse pasiūla irgi smarkiai išaugo, dabar galima rasti daug platesnį asortimentą, didžiuosiuose prekybos centruose atsirado veganiškų maisto produktų skyriai. Pasiūlos norėtųsi dar didesnės ir draugiškesnių kainų tokiems produktams kaip, pavyzdžiui, augalinis pienas. Tačiau situaciją rinkoje diktuoja vartotojai, kuomet jų skaičius dar labiau išaugs, pasiūla bus dar didesnė.
– Daugelis žmonių galvoja, kad veganai silpni, jiems neauga raumenys. Kodėl tai klaidingas įsitikinimas?
– Jau senai paneigtas mitas, jog maitinantis veganiškai negalima užsiauginti raumenų ar neįmanoma būti profesionaliu sportininku. Vis daugiau žymių sportininkų renkasi šią mitybos rūšį dėl greitesnio organizmo atsistatymo, ilgaamžiškumo ir noro išvengti chroniškų ligų senatvėje.
Greitu metu turėtų pasirodyti filmas „The Games Changers“, kuriame žinomi veganai sportininkai dalinsis savo patirtimi.
– Į ką patartumėte pasigilinti žmonėms, kurie nori pakeisti savo mitybą, bet nejaučia tam stiprios motyvacijos?
– Patarčiau atsidaryti higienos instituto svetainę, kur yra skelbiama oficialūs mirtingumo statistikos duomenys. Pagrindinė Lietuvos gyventojų žmonių mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Jų vienas iš sukėlėjų yra mityba, kurioje vyrauja didelis gyvūninės kilmės produktų kiekis.
Remiantis statistika, Lietuvos gyventojai suvartoja dvigubai daugiau negu reikia sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio ir paprastųjų cukrų. Jiems trūksta A, C, B2, B5, B12 vitaminų bei mineralų magnio, geležies, cinko, seleno, jodo. Taip pat gaunama ženkliai per mažai skaidulinių medžiagų. Du trečdaliai baltymų gaunama iš gyvulinės kilmės produktų, kuriuose didelė koncentracija sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio. Koks galima sprendimas šioje liūdnoje situacijoje? Vienintelė išeitis – pradėti keisti mitybos įpročius ir dažniau maitintis augalinės kilmės maistu.
– Keičiant mitybą, labai svarbios žinios. Kokie pagrindiniai jūsų patarimai?
– Pirmas dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, tai pasidomėti, koks veganiškas maistas yra sveikas ir kokio reikėtų vengti. Galima maitintis veganiškai valgant traškučius, sausainius ir geriant vaisvandenius. Tačiau tokiu atveju nereiktų tikėtis, jog būsi sveikas. Pagrindinį maisto raciono dalį turėtų sudaryti angliavandeniai, geriausi jų šaltiniai: grikiai, bolivinė balanda, lęšiai, žirniai, avinžirniai, avižos, pupelės, rudi ryžiai.
Reikėtų vengti kviečių ir jų produktų kaip makaronai, duona, cukraus. Į savo racioną įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Nepadauginti riebalų iš riešutų, sėklų, avokado. Tai klaida, kurią daro dauguma veganų, nes tai kaloringas ir sotumo suteikiantis maistas, kurio lengva suvalgyti per daug. Riebalai turėtų sudaryti 15-20 proc. paros kalorijų kiekio.
Jeigu nesportuojate, palaikyti sveikatai užtenka 0,8 g baltymo – 1 kg kūno masės. Jeigu sportuojate, šis kiekis svyruoja nuo 1,1 iki 1,8 g baltymo priklausomai nuo sporto šakos, fizinio pajėgumo. Derėtų įsigyti B12 vitamino, kurio trūksta ir visavalgiams, šaltuoju metų laiku ir D vitamino. Taip pat atkreipkite dėmesį į geležies, jodo, cinko, kalcio, omega-3 suvartojamus kiekius. Informacijos apstu internete ir knygose, tačiau su mitybos specialisto pagalba viskas daug paprasčiau.