Gydytojas apie bėgimą neseniai kalbėjo 2 valandų trukmės Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuotoje paskaitoje ir tai buvo tikrai ne viskas, ką apie šį užsiėmimą būtina žinoti. Šioje publikacijoje rasite keletą D. Barkausko patarimų.
Pirmąjį straipsnį, kuriame jis kalbėjo apie bėgimo aplinką, laikyseną, žmogaus pasirengimą bėgti, rasite čia: Gydytojas Barkauskas išvardijo grubiausias bėgiojančiųjų klaidas: jei galvojate, kad tai sveika, klystate.
Mes per ilgai sėdime
Po valandos pasakojimo apie judėjimą, gydytojas paskatino klausančiuosius pakilti nuo kėdžių ir pasirąžyti. „Pasirąžykite taip, kaip sako jūsų kūnas, „nuimkite įtampas“, – sakė D. Barkauskas. Būtent tai darbe turėtumėte daryti kasdien kas 40-50 minučių.
„Leiskite kūnui atsigauti, tada vėl galite sėsti ir toliau dirbti, – sako gydytojas. – Bet tada atsisėskite su „kabančiu stuburu“, nesusmukite į kėdę. Kėdė apskritai nėra labai senas išradimas, mes daugiau sėdėdavome ant žemės.“
Būtent sėdėjimas yra viena iš klaidų, kurią darome kasdieniniame gyvenime kalbant tiek apie darbą, tiek apie laisvalaikį, sportą.
Sėdėdami sustingstame, sutrumpėja raumenys. Ilgai pasėdėję vakare norime atsigriebti sportuodami, tačiau tai – šokas kūnui. Tad darbo dienos metu reikėtų stengtis kuo dažniau keisti padėtį, pasivaikščioti.
Pasiklystame technologijose
Dabar labai populiaru išmaniosios apyrankės. Įdomu sekti savo duomenis, tačiau, gydytojo D. Barkausko nuomone, ši priemonė neprofesionalui nėra reikalinga. Neretai naudodami šias priemonės žmonės pameta galvą.
„Žmogus atsikelia: o, mano apyrankė rodo – aš blogai miegojau. Tačiau kam jums ta apyrankė? Jei blogai miegojote, jūs ir be apyrankės žinote, kad blogai miegojome. Kartais nueiname iki absurdo, – pastebi D. Barkauskas. – Dažniausiai išmaniosios apyrankės reikalingos profesionaliame sporte ar armijoje.“
Pavyzdžiui, treneris gali patikrinti, kaip profesionalus sportininkas šiąnakt miegojo. Nors sportininkas sako, kad miegojo puikiai ir ilgai, apyrankė gali rodyti bemiegę naktį, tad tokiu atveju ši priemonė gali treneriui padėti apsispręsti neišleisti žaidėjo į aikštelę ir pan.
„Kinai yra iškėlę tikslą iki 2030 metų valdyti žmogaus psichiką. Praktiškai visų jų karių yra išmanūs šalmai. Jie davikliais registruoja, kaip kareivis tuo metu funkcionuoja. Kinijoje kai kurie moksleiviai taip pat turi tokius daviklius, – pasakojo D. Barkauskas. – Kol kas tai nėra masiška, bet tai jau vyksta, o mokytojas mato: jeigu davė moksleiviams matematikos uždavinį, ar vaikas sprendžia, ar klajoja padebesiais. Kitaip tariant, kinai po truputį eina į visuomenės selekciją. Kalbant apie išmaniąsias technologijas, mes matyt greitai pasieksime Džordžo Orvelo „1984“. Kas neskaitėte, paskaitykite, ten labai daug tiesos apie tai, link ko mes žygiuojame.“
Neapsiribokite viena veikla
Gydytojas pastebi, kad dažniausiai žmonės, pradėję bėgioti, tik tai ir tedaro.
„Mūsų kūnas – šveicariškas multifunkcinis peiliukas, mes turime daryti daug dalykų. Jeigu jūs daugiausiai norite bėgti, bėkite, tačiau visa kita turi būti nukreipta į tai, kad jūs bėgtumėte geriau (jei jūs to norite). Jūs turite daryti daugiau dalykų nei bėgimas“, – pataria D. Barkauskas.
Ryte pasimankštinkite. Čia rasite D. Barkausko siūlomą mankštą.
Prieš ir po treniruotės nepamirškite tempimo pratimų. Sportuodami atlikite kuo įvairesnių pratimų, išnaudokite savo kūno funkcijas ir leiskite jam lavėti.
Po treniruotės – ne tik pasyvus poilsis
Tai, kad po aktyvios treniruotės pasirenkate pasyvų poilsį – blogas sprendimas.
„Pagrindiniai pasaulio maratoninkai prabėgę maratoną dar savaitę po to bėga. Ir tik tada atsipalaiduoja. Kitaip tariant, staigiai numesti stresą yra pavojinga, – sako D. Barkauskas.
– Visi žinote – laikėte egzaminų sesiją. Neišsimiegojote, normaliai nepavalgydavote, nervinotės. Atlaikėte, pabaigėte, atsidusote ir po dviejų dienų susirgote. Šiuos fenomenus, kaip mūsų kūnas adaptuojasi, reikia žinoti.“
Kita vertus, jei jūs intensyviai dirbate, turite nepamiršti ir apie laisvadienius.
„Kūnas yra nesukurtas pastoviai būti įtampoje. Jei pažiūrėtume, mūsuose yra tinginystės genas. Mes visi esame tinginiai, drąsiai tai galite pripažinti. Kam tai reikalinga? Nes anksčiau kalorijos buvo labai brangu. Todėl kūnas darė viską, kad tas kalorijas taupytų, – pasakoja gydytojas.
– Smegenyse yra pogumbūris (lot. hypothalamus). Tai yra centras, kuris valdo viską, kas vyksta jūsų kūne. Ir jo logika yra visai kitokia negu mūsų smegenų žievės logika. Vieną iš tų logikų, kalbant apie aktyvumą, yra labai paprasta: jeigu jūs daug bėgate ir daug vaikštote, reiškia, nėra ką valgyti, nes jūs turite daug ieškoti. Ir ką tada reikia daryti? Kaupti riebalus. Jūs tikrai nematėte nė vieno nutukusio sprinterio, bet maratonininkai, kurie yra ypač liekni, gali turėti daug vidinių riebalų – jie yra nutukę. Vos kūnui jūs davėte sprogstamojo krūvio, greičio, pogumbūris supranta – vyksta medžioklė. Reiškia, bus ką valgyti, galima atsipalaiduoti ir regeneruoti – atstatyti audinius. Jūsų krūvis negali būti pastoviai monotoniškas, mes turime jį kaitalioti vien dėl fiziologinės logikos.“
Nepamirškite bendro fizinio pasirengimo
Gydytojas D. Barkauskas sako, kad bendras fizinis pasirengimas turi mus pasiruošti veiklai, kuria užsiimame. Tačiau, kaip sako gydytojas, nereikėtų visko suplakti į vieną.
„Jeigu aš žaidžiu tinklinį, man bus reikalinga vienokia bendro fizinio treniruotė. Jeigu aš žaidžiu krepšinį, dar kitokia. Jeigu aš bėgu, dar kitokia. Kitaip tariant, tie bendro fizinio parengimo pratimai bus nukreipti į tai, kuo aš užsiimu, kad būčiau geriau pasiruošęs tai veiklai, – sako gydytojas.
– Kitaip elgiantis – kažką darome, prarandame laiką, energiją, pastangas, bet nieko negauname ir tai labai dažnas dalykas šiais laikais. Tą reikia įvertinti.“
Nesivaržykite kasdien
Ne tik profesionalai, bet ir sporto mėgėjai labai klysta neleisdami sau pailsėti.
„Aš turiu siekti rezultato, aš turiu siekti užsibrėžtų tikslų. Ir dažniausiai tada įvyksta trauma. Geriausias to pavyzdys – crossfitas. Tai yra labai protinga sistema, kuri akcentuoja fiziologinius judesius. Bet vos jūs patenkate į aplinką, kurioje reikia pastoviai save spausti, visus aplenkti... 6-7 mėnesiai ir jūs traumuotas, – sako D. Barkauskas.
– Iš kitos pusės, šiais laikais tai yra labai populiaru. Tarkime, ateina jūsų draugas ir sako: aš 6 savaites laikysiuosi jūros ruonių specialaus parengimo. Aš paklausčiau, tai po to tu būsi specialių pajėgų karys, stosi į jūrų ruonius? Ne – atsako. Tai koks tikslas? Armija turi vieną prioritetą – už jus viskas yra pagalvota. Jūs tik turite atlikti savo funkciją.“
Gydytojas pateikia pavyzdį: JAV yra įvardijusi, kad labiausiai fiziškai paruošti žmonės yra armijoje, ypatingai specialiose pajėgose, ir kalėjime. Todėl JAV pradėjo uždrausti rengti fizinio pasirengimo sales su štangomis ir pan. įrankiais kalėjimuose, mat iš nelaisvės žmonės išeina geriau parengti ir geriau fiziškai pasiruošę negu policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai nutunka nuo greito maisto, neturi kada atsipalaiduoti ir pan.
Bėgimo bateliai nėra nemirtingi
Kita klaida – galvoti, kad bėgimo bateliai yra nemirtingi ir su jais galima labai daug nubėgti.
Vidutiniškai, tiems, kurie bėgioja rimtai, bateliai gali tarnauti nuo 700 iki 1000 km.
Neišsikelkite nerealių tikslų
„Papasakosiu jums realų įvykį. Tai ne anekdotas. Vaikas, „gyvenantis iPade“, baseine pasiėmė krepšinio kamuolį, baseine buvo krepšinio lankas ir sugalvojo, kad padarys taip, kaip yra matęs filmuose: pašoki, skrendi, įdedi kamuolį kamuolį į krepšį ir įkrenti į baseiną. Jis pašoko, bet nusileido ant plytelių – lūpa praskelta, nėra dviejų dantų. Bėgimas gali greičiau grąžinti į realybę, – pataria D. Barkauskas.
– Daugelis vaikų, turėkime omenyje, „gyvena“ išmaniosiose technologijose, jie sumaišo, kas yra realybė, kas yra virtualus pasaulis ir dėl to auga daug psichiškai nesubalansuotų asmenybių. Yra įrodyta, jeigu vaikas negauna stimuliacijos švelnumu, ranka glostymu ir pan., jo smegenys vystosi nepilnaverčiai. Su augančiu žmogumi reikia bendrauti. Dabar tėvai įsivaizduoja, kad paduos telefoną ir viskas bus gerai. Iš tikrųjų už tai mes sumokame.“
Ne ką nuo realybės toliau nutolsta ir suaugusieji – internete pilna raumeningų vyrukų ir lieknų, treniruotų moterų nuotraukų. Jos ne tik reklamose, bet ir socialinių tinklų anketose. Tai skatina temptis, siekti panašaus tikslo. Kadangi daugumai iki tikslo toli, žmogus išsikelia nerealius tikslus dabar ir čia pasiekti trokštamą rezultatą. Iš tiesų svarbiausią sportą išnaudoti siekiant geros sveikatos.
Žiūrėkite visą D. Barkausko paskaitos įrašą: