„Iš daugelio senų batų ar atletų nunešiotų sportbačių, galima nemažai pasakyti apie ją avėjusio asmens pėdos funkciją, sportinių traumų riziką ir pan. Neretai atletų paprašau į konsultaciją atsinešti nunešiotą sportinę avalynę, kad įvertinčiau nunešiojimo tipą. Ypatingai tai svarbu ištvermės atletams, šuolininkams, nes jų pėdų apkrovų apimtys didžiausios“, – sako gydytojas.
Gali baigtis nuolatiniais skausmais
Kad skirtingi žmonės skirtingai nudėvi batus – nieko nuostabaus. Tačiau Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius sako, jog net ir to paties žmogaus kairės ir dešinės kojos batai gali atrodyti visiškai kitaip.
„Tai gali nulemti labai daug ir įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kojų ilgio asimetrija, skirtinga eisenos biomechanika, ūmios ir lėtinės traumos, pooperaciniai pakitimai, neurologinės problemos ir taip toliau“, – sako gydytojas.
Ir nors daugeliu atvejų netaisyklingas batų nešiojimas nėra liga, nes gali nesukelti jokių problemų, kai kuriais atvejais tai gali tapti skausmų priežastimi visame kūne.
„Kartais tokios problemos pastebimos atsitiktinai, labai įdėmiai vertinant specialistui ar atliekant tam tikrus eisenos tyrimus, pėdos apkrovimo testus. Tačiau, jei pajaučiamas skausmas, rekomenduojama ieškoti priežasties ir ją eliminuoti ar bent sumažinti. Dėl netaisyklingos pėdos funkcijos paveiktos eisenos, bėgimo, fizinių pratimų atlikimo gali atsirasti skausmai blauzdose, šlaunyse, klubo sąnaryje, sėdmenyse, juosmenyje ar net kitur“, – perspėja dr. G. Tankevičius.
Skausmų tikimybė dar didesnė, jei žmogus patiria intensyvius fizinius ir sportinius krūvius. Ypač, jei toks krūvis kelia skausmą ar pratimai biomechaniniu požiūriu atliekami prasčiau norint išvengti nemalonių pojūčių.
Laiku neatkreipus dėmesio į šią problemą, gresia ir rimtos komplikacijos.
„Dažnai pasikartojančios, užsitęsusios ir ilgai negyjančios kojų, dubens ar juosmens traumos, užsitęsę skausmai, prasti sportiniai rezultatai – prastos ir nekoreguotos atleto biomechanikos rezultatas. Tokias problemas lengviausiai koreguoti kuo ankščiau joms pasireiškus, nes tokiu atveju tai trumpiau užtrunka ir yra lengviau koreguojama“, – kalbėjo gydytojas.
Apsispręsti padės vienas paprastas klausimas: ar patogu?
Pasak gydytojo, batai arba sportinė avalynė gali nusidėvėti labai įvairiai: vidine, vidurine ar išorine pado dalimis, dominuoti gali priekinė pėdos dalis arba kulnas. Taip pat gali pasitaikyti įvairių nusidėvėjimo kombinacijų. Sportinė avalynė paprastai dėvisi greičiau, nes sportuojant apkrovos yra sunkesnės, ypač ant kietesnės ar aštresnės dangos. Be to, sportinės avalynės padas būna minkštesnis, kad absorbuotų kuo daugiau atatrankos energijos.
„Sportiniai batai susidėvi ar praranda amortizacines savybes vidutiniškai po 500-800 km dėvėjimo, vis dėlto skaičiai gali skirtis priklausomai nuo sporto rūšies, avalynės kokybės ir kitų savybių. Nusidėvėjus avalynei ir suprastėjus amortizacinei funkcijai išauga su tuos susijusių traumų rizika – kojų kaulų stresiniai („perkrovos“) lūžiai, kelių, klubų, čiurno sąnarių ir nugaros skausmai ir pan.“, – sakė dr. G. Tankevičius.
Linkusių į plokščiapėdystę asmenų avalynės nusidėvėjimas matysis vidinėje pado skliauto dalyje. Taip nudėvėtų batų porą padėjus greta ant kieto ir lygaus paviršiaus atrodys, lyg jie pasvirtų vienas link kito.
Taip įvyksta dėl pernelyg išreikštos pėdos pronacijos – pėdos virtimo į išorę, kai sužemėja vidinis pėdos skliautas. Esant tokiam nudėvėjimui, didesnė tikimybė, kad skaudės kelius, jie bus deformuoti į vidų. Taip pat didės tikimybė, kad žmogui skaudės nugarą, bus iškrypę pėdos nykščio kauliukai ir t.t.
„Asmenims, kuriems pėdos pronacija nepakankama, dominuos išorinio batų pado skliauto nusidėvėjimas. Tokius batus pastačius greta atrodys, kad jie išvirtę į išorę. Tokios avalynės šeimininkams grės „O“ formos kelių deformacija, vadinamos futbolininko kojos. Taip pat padidės pėdos ar blaudzos kaulų stresinių („perkrovos“) lūžių rizika, gali atsirasti perkrautų sąnarių skausmai“, – simptomus vardijo sporto medicinos gydytojas.
Prasta nekokybiška avalynė gali sukelti pėdos ar atokiau nuo pėdos esančių griaučių – raumenų struktūrų problemų. Apie tai mums praneš pats organizmas. Jei jaučiame, kad naujoje avalynėje kojai nepatogu, panešiojus tokius batus diskomfortas nepraeina, o netgi didėja – tokių batų reikia vengti.
„Pėdų komforto jausmas yra vienas objektyviausių ir tiksliausių indikatorių, parodančių, ar mums avalynė tinka. Šis indikatorius savo tikslumu ir patikimumu neretai nurungia netgi įvairius sudėtingus pėdos funkcijos vertinimo įrenginius. Neretai praktikoje būna taip, kad pagal sudėtingas pėdos ištyrimo technologijas pagamintus individualius vidpadžius reikia ilgai koreguoti, adapatuoti, be to, būna, kad net tenka pagamintus ir išmesti“, – kalbėjo dr. G. Tankevičius.
Gydytis patiems – negalima
Vis dėlto tikrai ne visais atvejais reikia griebtis specialių batų ar kitų korekcinių priemonių.
„Jei nejaučiame jokių nusiskundimų susijusių su pėdų funkcija, neskauda kojos ar nugaros, koreguoti pėdų funkcijos specialia avalyne ar įdėklais nereikia. Dažnai susiduriu su tuo, kad pacientai puola koreguoti ar gydyti šias problemas įsigydami brangius individualizuotus avalynės įdėklus, kai jų net nereikia. Kartais avalynės ar įdėklų pakeitimas gali būti naujų skausmų ar sportinės traumos, pavyzdžiui, pėdos ar blauzdos kaulų stresinių („perkrovos“) lūžių priežastimi“, – pasakojo dr. G. Tankevičius.
Pasak sporto medicinos gydytojo, geriausia prevencija, jog tokių problemų neturėtume – silpnųjų ar ydingų kūno vietų (grandžių) aptikimas, korekcija ir sustiprinimas, antrinė profilaktika.
„Dažnai pacientų silpnosios vietos aptinkamos atliekant specialius testus ir koreguojamos paskyrus korekcinius pratimus ar priemones. Daugeliu atveju užtenka to, kad konsultacijos metu identifikavus problemas ir apmokius pacientus savarankiškai atlikti korekcinius pratimus, problemos sumažėja ar ilgainiui išvis išnyksta“, – kalbėjo dr. G. Tankevičius.