DELFI kolektyvo buvo klausiama, be kokių patiekalų jie neįsivaizduoja savo šventinio stalo. Buvo sudarytas dažniausiai pasirenkamų patiekalų septynetukas, Kauno klinikų gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit konsultavo, kiek kalorijų galėtų sudaryti patiekalas. DELFI, paskaičiavo, kiek reikėtų skirti laiko fizine veiklai – ėjimu arba bėgimui – jei norėtume „sudeginti“ suvartotas kalorijas.
Visgi, nereikėtų pamiršti – „kalorija kalorijai nelygu“ – teigia gydytoja dr. R. Petereit.
„Aš savo pacientams nepatariu skaičiuoti kalorijų. Kalorijas reikia išnaudoti – gaunamas su maistu kalorijų kiekis turi atitikti mūsų išnaudojamai energijai.
Pavyzdžiui, jei kasdien viršysime bent 10 kcal savo kalorijų poreikį, tai per metus mes priaugsime vieną arba du kilogramus. 10 kcal sudaro pusė šaukštelio cukraus, 1 gramas riebalų ir kilogramas agurkų. Cukrus yra nenaudingas, tačiau gerųjų mononesočiųjų riebalų, kaip alyvuogių aliejus – reikia, – pasakojo Kauno klinikų daktarė. – Tačiau dažniausiai suvalgome saldainiuką ar sausainuką prie kavos puodelio ir tai yra apie 60 kcal, ir jeigu taip kasdien, tai nenuostabu, kad per metus ir priaugame penkis kilogramus.
– Jei per dieną suvalgėte daugiau nei esate įpratęs ir viršijote savo poreikį, nepagailėkite pajudėti. Kalorijas išvaikščioti yra geriau nei neleisti sau valgyti ir vėl visus metus laukti mamos pagaminto šimtalapio.
Visgi nepamirškime, kad vaikščioti mes turėtume kasdien ir nueiti 10 000 žingsnių, t. y. 7,5 km. Tas galioja ir švenčių metu. Jei suvalgome ko nors per daug, tai prie tų 10 000 žingsnių turime dar pridėti.“
Gydytoja pateikia pavyzdį: jei suvalgote pyrago gabalėlį, tai norint išeikvoti jo kalorijas, reikėtų pasivaikščioti apie valandą. Jei pasirinktumėte bėgimą – reikėtų sugaišti maždaug dvigubai trumpiau, tačiau bėgimas yra ne visiems rekomenduojamas.
Ko iš šio sąrašo gydytoja nerekomenduoja?
Daktarė R. Petereit sako, kad valgyti reikėtų vadovaujantis savo noru ir intuicija, paklausyti ko nori organizmas.
„Valgyti galima viską, tik reikia pagalvoti apie kiekį. Sunkiau virškinami cepelinai, tie jie gal mažiausiai naudingi ir nerekomenduojami, – sako gydytoja.
– Reikėtų atkreipti dėmesį tiems žmonėms, kurie turi virškinamojo trakto problemų, pavyzdžiui, ką vargina gastroezofaginis refliuksas. Bet jei šiek tiek paragausite, nieko neatsitiks. Svarbiausia yra saikas.
Žinoma, reikėtų daryti tarpus tarp valgių.
Valgymas yra malonumas, kai valgome, smegenyse išsiskiria hormonas dopaminas. Nepamirškime, kad ir bendraujant, seniai matytus žmones, žaidžiant įvairius žaidimus taip pat išsiskiria dopaminas ir mes jaučiamės laimingi. Galbūt šventes nereikėtų vien tik remti maistu.“
Lietuvos gyventojai silkės valgo per mažai
Gydytoja sako, kad silkė – super produktas. Visgi, su pagardais ją galima sugadinti.
„Silkė yra omega-3 gyvūninės kilmės polinesočiųjų riebalų šaltinis. Tai superinis valgis, turėtų būti vartojamas dažniau, Lietuvos gyventojai per mažai jos valgo, – tvirtina gydytoja.
– Jeigu silkę valgysime su burokėliais, svogūnais ir užpilsime geru alyvuogių arba linų sėmenų aliejumi, tai bus geras ir užkandis, ir vakarienė, ir puikus patiekalas ant šventinio stalo.
Vis tik reikėtų vengti majonezo, mišrainių. Tačiau net ir baltą mišrainę būtų galima valgyti su alyvuogių aliejumi vietoje majonezo.“
Silkės porcijos kalorijos kur kas padidėja, jei kartu pasiimame duonos. Tačiau dr. R. Petereit sako:
„Duona yra gerasis angliavandenis, jeigu joje yra pakankamai skaidulų, tai šimte gramų duonos turi būti– daugiau nei 5 gramai skaidulinių medžiagų, o cukraus mažiau nei 5 gramai, tai tokios duonos mes galime drąsiai valgyti, – sako gydytoja.
– Kartais mes per mažai suvalgome tų sudėtinių angliavandenių ir jaučiame, kad trūksta energijos, dienos pabaigoje pajuntame nuovargį. Kita problema, kad mes per šventes suvalgome labai daug, gali būti, kad ir per daug. Jei norisi prie to patiekalo duonos, tai viena riekelė tikrai yra rekomenduojama.
Visgi patariama, kad viena patiekalo porcija, vienas valgymas tilptų į nedidelę lėkštę arba delnus.
„Jei norime, tai ir valgome, nes jei sau drausime, tai bus tik didesnis noras“, – sako dr. R. Petereit.