Kiaušiniai – reabilituoti
Pasak laidos pašnekovo, griežto ribojimo dėl suvalgomo kiaušinių kiekio nėra.
„Kaip ir lašiniai, kiaušinis irgi seniai reabilituotas. Buvo galvojama, kad jis turi daug cholesterolio, po to šis teiginys vėl paneigtas. Turime pripažinti, kad kiaušinis yra vienas iš geriausių produktų, kuris turi subalansuotas maistines medžiagas, duoda pakankamą sotumo jausmą. Kito produkto gali reikėti daugiau suvalgyti, o kiaušinio kartais ir vieno užtenka“, – pasakojo prof. L. Labanauskas.
Pagrįstų mokslinių tyrimų, kurie būtų nustatę, kad daugiau maistinių medžiagų turi minkštai, skystai ar kietai virtas kiaušinis, nėra. Taip pat nelabai skiriasi anties, vištos ar kitų paukščių kiaušiniai.
„Per dieną užtenka 1 kiaušinio ar dviejų, bet tada per pietus ar vakarienę nebeturėtų jų būti. Kodėl taip sakau – labai daug maisto produktų, kurie gaminami su kiaušiniais. Jei į kokią tešlą dedamas kiaušinis, reiškia, jo gauname papildomai“, – sakė gydytojas.
Taigi, pasak profesoriaus, geriausia vienas kiaušinis per dieną, bet nebūtinai jį reikia valgyti kasdien.
„Atsisakyti kiaušinių visiškai – tikrai nereikia. Vaikai juos lygiai taip pat gali valgyti. Jei galvojate, kad vaikas alergiškas kiaušiniams, iš pradžių reikia gerai išanalizuoti, ar tikrai kalti kiaušiniai. Nes gali būti, kad kalti kiti produktai, į kuriuos visai neatkreipiamas dėmesys, o ne kiaušiniai“, – Žinių radijui sakė gydytojas gastroenterologas.
Didėja nutukimo problema
Laidoje taip pat buvo kalbama apie persivalgymą bei vis prastėjančią vaikų mitybą. Pasak gydytojo, nereikia galvoti, kad persivalgymas yra visiškai nekaltas įprotis. Iš tiesų, tai organizmui sukelia didelį stresą.
Profesorius pabrėžė, jog skirtingai nei suaugusiems, vaikams negalima daryti jokių iškrovos dietų, jie visada turi valgyti subalansuotai ir siekti, kad nebūtų didelių nukrypimų.
„Jei to nėra, prasideda problemos. Gali būti angliavandenių per didelis kiekis, tada bus bėdų dėl antsvorio, gali būti baltymų trūkumas, tokiu atveju sutriks kai kurios organizmo funkcijos.
Vaikų nutukimo problema didėja. Taip yra dėl paprasto dalyko – atėjo greitas maistas, neteisinga mityba, kompiuteriai, angliavandeniai. Prie kompiuterio valgomi angliavandeniai, miltiniai gaminiai, traškučiai. Vaikai žaisdami neturi laiko užsiimti normaliu pavalgymu, o tėvai, deja, irgi nebeturi to laiko“, – kalbėjo prof. L. Labanauskas.
Įdomu tai, kad, pasak gydytojo, vaikas mokomas valgyti iki 5 metų.
„Jei iki 5 metų bus išmokytas teisingai valgyti, laikytis subalansuotos mitybos, taip ir gyvens. Iki 5 metų susiformuoja labai didelė fiziologinių įgūdžių dalis. Jei mityba susiformuos teisinga, ir ateityje žmogus mažai piktnaudžiaus angliavandeniais, miltiniais patiekalais, nes žinos, kad reikia ir daržovių, kitokio maisto“, – sakė pašnekovas.
Vėliau, jei tėvai neišmoko vaikų šių įgūdžių, kažką pakeisti būna labai sunku.
„Bandėme sutvarkyti mitybą mokyklose, bet ar labai gerai sekėsi? Nekaip. Bet ne dėl to, kad kažkas ne taip kažką darė, ar blogi maisto produktai buvo. O dėl to, kad vaikas jau įpratęs neteisingai maitintis. Jis atėjęs į mokyklą nebenori valgyti sveiko maisto.
Tėvai buvo pirmieji, kurie pakėlė triukšmą, kad valgyklose maistas neskanus. Kas skaniau, ar daržovės, ar traškučiai? Žinoma, kad traškučiai. Jie labiau nei daržovės dirgina skonio receptorius, dėl to vaikai jų labai nori. Tėvai ne pagyrė, kad specialistai nori mitybą paversti sveikesne, bet kaip tik pyko. Pasišnekame su mokyklų valgyklų darbuotojais, bet jie irgi neturi entuziazmo daryti sveikesnę mitybą, nemato jokio atgalinio ryšio. Tėvai tiesiog nekalba su vaikais apie sveiką mitybą“, – problemas laidoje vardijo pašnekovas.
